Palangos Dievo Motinos paveikslo istorija
Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ 2006 metų vasarą Telšių vyskupo dr. Jono Borutos SJ iniciatyva buvo atvežtas į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą. Iki to laiko šis tikinčiųjų labai gerbiamas sakralinės dailės kūrinys nebuvo tyrinėtas. Tapytą Švč. Mergelės atvaizdą altoriuje dengė XX a. antroje pusėje uždėti aliuminio skardos aptaisai, o daugelį kartų nevykusiai atnaujinto ir pakeisto paveikslo buvo matyti tik fragmentai. Apie paveikslo kilmę ir istoriją nieko nežinota.
Paveikslo istoriją išsiaiškinti padėjo archyviniuose dokumentuose surasti duomenys ir negausūs faktai, paskelbti literatūroje.
Išlikę dokumentai rodo, kad 1540 m. bažnyčia Palangoje jau buvo, tačiau apie ją konkrečių duomenų dar nėra surasta. Kur kas daugiau žinoma apie XVI a. pab. (minima 1597 m. data) pastatytą medinę Palangos bažnyčią, nors tikslus jos pastatymo laikas neišaiškintas, o šio pastato, jo įrangos ir inventoriaus aprašymų, ankstesnių nei XVII a. 8 dešimtmečio pabaigos dokumente, taip pat neaptikta. 1677 m. Palangos bažnyčios vizitacijos akte apibūdintas didysis altorius, o ant drobės tapytas jo pirmojo tarpsnio paveikslas pavadintas Bochnios Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Paveikslo aptaisai dar neminimi.
Palangos bažnyčia, jos inventorius iš dalies istorija gana išsamiai aprašyti 1715 m. liustracijoje (inventoriuje). Didžiojo altoriaus aprašymas rodo, kad tai tas pats altorius, kuris stovėjo bažnyčioje 1677 metais. Pirmajame šio altoriaus tarpsnyje taip pat minimas ant drobės tapytas Marijos atvaizdas, tik jis jau pavadintas Čenstakavos Švč. Mergelės paveikslu.
1715 m. dokumentas paliudija, kad didžiojo altoriaus paveikslas buvo itin gerbiamas. Aprašytos trys šiam altoriui skirtų užuolaidų poros: viena – „apelsinų“, kitos dvi – tamsiai raudonos („barščių“) spalvos. Užuolaidomis Žemaičių Vyskupijoje XVII-XIX a. buvo dengiami daugelių bažnyčių altorių šventi atvaizdai, tačiau pirmiausia jos buvo įsigyjamos labiausiai branginamiems paveikslams ir skulptūroms pridengti. Palangos bažnyčioje 1715 m. užuolaidomis buvo dengiamas tik didžiojo altoriaus Švč. Mergelės atvaizdas. Liustracijoje jau aprašyti šio paveikslo metalo aptaisai. Tokie pagarbos pavaizduotiems dieviškiems ir šventiems asmenims ženklai arba įžadų aukos apie XVII a. vidurį tapo tradicine katalikiškos religinės ir meninės kultūros dalimi. 1715 m. liustracijoje išvardytos tokios brangiųjų metalų aptaisų dalys: sidabriniai Švč. Mergelės ir Vaikelio drabužiai, jų abiejų sidabrinės paauksuotos karūnos, angelų figūrų aptaisai. Be to, ant Švč. Mergelės krūtinės buvo pakabintas sidabrinis paauksuotas papuošalas.
Fragmentiškai išlikusiame 1775 m. bažnyčios vizitacijos akte aprašyta 1767 m. pastatyta, kaip ankstesnė šios vietos katalikų šventovė, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu 1768 m. konsekruota trečioji iš eilės mums žinoma Palangos bažnyčia. Šioje bažnyčioje paveikslas „Čenstakavos Švč. Mergelė“ buvo įmontuotas į naują didįjį altorių, tad ir vėl kabojo pačioje garbingiausioje šventovės vietoje.
Į dabartinę neogotikos stiliaus Palangos bažnyčią (architekto Karlo Eduardo Strandmano suprojektuota 1896-1897 m., pastatyta 1899-1907 m.) iš pradžių buvo perkelti XVIII a. 7 dešimtmetyje statytos bažnyčios altoriai. Iki karo pabaigos pagamintas naujas didžiojo altoriaus variantas. Į Palangą jis atgabentas ir pastatytas tik 1927 metais. Iki to laiko parapijiečių gerbiamas senasis Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas tikriausiai buvo iš ankstesnės bažnyčios perkeltame altoriuje. Akivaizdu, kad apnykusius dailės kūrinius pasistengta pakeisti naujais, tačiau buvo išsaugoti labiausiai tikinčiųjų gerbti atvaizdai: Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos atvaizdu vadinamas didžiojo altoriaus paveikslas ir XVIII a. 4 ketvirtyje sukurta šoninio altoriaus skulptūra „Antakalnio Jėzus“ („Nazarietis“), dabar stovinti bažnyčios kairiojoje koplyčioje.
Kaip jau minėta, Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos atvaizdas nuo seno buvo papuoštas ornamentuotos metalo skardos aptaisais, vėliau – naujesniais aptaisais. Jie slėpė kūrinio apačioje esantį įrašą – dvi lenkų kalba parašytas pirmavaizdį nurodančio teksto eilutes: „WIZERVNEK OBRAZV CVDOWNEGO NAYSWIETSZEY PAN(Y) / MARIEY KTORA IEST WBOCHNIEY VOYCOW DOMINIKAN(OW)“ („Bochnios tėvų Domininkonų stebuklingo Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslo atvaizdas“) (originale virš „I“ yra taškai, o raidės „Z“ perbrauktos). Šis įrašas paaiškina, kad Palangos paveikslas yra Bochnios (Pietų Lenkija, Krokuvos vaivadija) tėvų domininkonų (dabar-parapijos) bažnyčioje esančio stebuklingo Švč. Mergelės Marijos paveikslo atvaizdas. Jo pirmavaizdis Palangoje XVII a. buvo žinomas, o XVIII-XX a. – pamirštas.
Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos atvaizdas – meniškas Lietuvos XVII a. vid. bažnytinės tapybos kūrinys, turintis ilgą pamaldaus jo gerbimo istoriją, pasižymintis retomis ikonografinėmis detalėmis. Tai vienintelis šiuo metu Lietuvoje žinomas vadinamajam verkiančio paveikslo tipui atstovaujantis Marijos atvaizdas.
Karūnų ir kitų aptaisų dalių stilistika patvirtina istorinius duomenis, kad šiais sakralinės tapybos kūrinį papuošiančiais, pagerbiančiais ir galbūt jo malones paliudijančiais aptaisais Palangos didžiojo altoriaus paveikslas papildytas 1677-1702 metais. Panaudoti ornamentai sudaro galimybę teigti, kad tai veikiausiai įvyko iki paskutiniojo XVII a. dešimtmečio. Karūnos ir aptaisai yra baroko stiliaus Lietuvos auksakalystės pavyzdžiai, vertingi Lietuvos regionų meistrų kūrybos ypatybių tyrimams, Žemaitijos auksakalių dirbinių savitumui nustatyti.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ ir jo puošmenos – karūnos ir aptaisai – yra šios bažnyčios religinė ir meninė relikvija, kuri liudija apie šioje parapijoje puoselėtą Dievo Motinos kultą ir vaizdžiai atspindi Švč. Mergelės Marijos gerbimo tradicijas Lietuvoje. Tikėtina, kad tai ypatingo Stanislovo ir Elžbietos Vainų asmeninio pamaldumo ir jų indėlio, stiprinant katalikų tikėjimą prie Baltijos jūros, ženklas.
(Paruošta pagal: Regimanta Stankevičienė, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, tyrimai / restauravimas, Lietuvos dailės muziejus – Vilnius 2008.)