Categories: Naujienos ir įvykiai, Skelbimai

Šlovinimo diena Palangoje

Sausio 5 d. Palangos kurorto muziejuje (Birutės al. 34a) vyks šlovinimo diena, kurią ves svečiai iš Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos bendruomenės „Jesės atžala“. Tomas Viluckas kalbino vieną jos narių s. Faustiną Eleną Andrulytę SF.  

Papasakokite apie savo bendruomenę, kokia jos veikla?

„Jesės atžala“ – tai šlovinimo ir užtarimo maldos grupė, susibūrusi melstis už savo parapiją. Tarnaujame Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje. Grupės istorija prasidėjo, kai seserys vienuolės ir keletas pasauliečių, meldę parapijai atsinaujinimo, patyrė Šventosios Dvasios krikšto malonę ir suprato, kad Viešpats kviečia šia dovana dalintis su kitais. Besimelsdami jautėme, kad svarbiausia mūsų užduotis – šlovinti Viešpatį, o tuomet, kai pirmą vietą skiriame Jam, keičiasi ir mūsų pačių, ir aplinkinių, ir visos parapijos gyvenimas. Tuomet pamatėme, kad Viešpats ir gydo mūsų žaizdas, ir apdovanoja dovanomis reikalingomis tarnystei, ir buria į vieną šeimą.

Taigi, mūsų grupė, kaip ir daugelis kitų maldos grupių, tiesiog meldžiasi už parapiją. Gal kiek neįprastesnis mūsų maldos būdas: kiekvieną sekmadienį po vakarinių šv. Mišių vyksta Švč. Sakramento adoracija, kurios metu šloviname Viešpatį giesmėmis ir spontaniška malda, šokiu su vėliavomis, o parapijiečiams patarnaujame melsdamiesi užtarimo malda.

Ko gero, ne visiems aišku, ką reiškia žodis „šlovinimas“?

Šiuo atveju kalbame apie šlovinimą kaip apie tam tikrą maldos formą, kuria, pasak Katalikų Bažnyčios Katekizmo, „tiesiausiai pripažįstama, kad Dievas yra Dievas.“ Kitaip tariant, šlovinti Viešpatį reiškia laikyti Jį Dievu – savo Kūrėju ir Gelbėtoju. Taigi, šlovinimas apima daug daugiau nei giesmių giedojimą, tai pirmiausia yra širdies nuostata ir mūsų laikysena Dievo atžvilgiu. O šios nuostatos išraiškos būdai gali būti įvairūs: giedamos giesmės, kuriose Viešpats yra aukštinamas, gėrimasi Juo, meldžiamasi spontaniškai, džiūgaujama, giedant ar kalbant kalbomis, skaitomi Šventojo Rašto tekstai, naudojamos vėliavos… Bet svarbiausias yra Tas, Kurį šloviname – Viešpats Jėzus Kristus, todėl džiaugiamės, kad galime šlovinti Viešpatį Švč. Sakramente adoracijos metu.

Kas yra vidinis gydymas?

Vidinis gydymas yra leidimas Viešpačiui prisiliesti prie mūsų skausmų, baimių, žaizdų… Skaidydami Šventąjį Raštą matome, kad Viešpats yra tas, kuris gydo, tas, kuris nori atkurti mūsų vientisumą, kurį prarandame per nuodėmę, tas, kuris nori dovanoti mums tikrąją laisvę. Vidinis gydymas vyksta tuomet, kai atiduodame Viešpačiui savo skausmus, neatleidimą, nuodėmes, priklausomybę, kai pakviečiame Jėzų į savo tamsumas. Viešpats turi daugybę būdų mus gydyti – pirmiausiai per sakramentus, ypač per išpažintį ir Eucharistiją, bet taip pat ir per maldą, kai broliai ir seserys meldžiasi drauge su mumis ir už mus, tai vadiname užtarimo malda, ir per šlovinimą bei kitas maldos formas…

Kuo skiriasi šis gydymas nuo kitų gydymų?

Šis gydymas yra kitoks nei ligoninėje ar psichologo kabinete taikomas gydymas, nors reikalingas ir šis – juk esame žmonės. Tačiau vidiniame išgydyme kliaujamasi Dievo malone ir Jo veikimu pirmiau nei receptais ir vaistais. Būna, kad žmogus, kuris atiduoda savo skausmus Dievui, Jo akivaizdoje ir su Jo pagalba sugeba atleisti įskaudinusiems, patiria ne tik vidinį, bet ir fizinį išgydymą. Vis dėlto svarbu paminėti, kad tai, jog Viešpats gydo, nereiškia, jog mums nereikia žemiškų gydytojų pagalbos, o užtenka vien maldos. Dievas mėgsta bendradarbiauti.

Susidūrus su problemomis, nuodėmėmis Bažnyčia ragina atlikti išpažintį. Kodėl dar reikia vidinio gydymo?

Išpažintis arba Susitaikinimo sakramentas yra labai svarbi vidinio išgydymo kelionėje. Juk ir Jėzus paralyžiuotajam, kurį keturi draugai atgabeno pas Jėzų, pirmiausia atleido nuodėmes, o tik po to ištarė: „kelkis ir eik.“ Per vidinio išgydymo pamaldas pirmiausia raginame žmones susitaikyti su Viešpačiu per Atgailą, o tik po to prašyti užtarimo maldos. Tikime, kad Dievas pirmiausiai gydo per sakramentus, bet ne vien per juos. Juk gydo ir per Šventojo Rašto skaitymą, ir per asmeninę maldą, ir per šlovinimą, ir per užtarimą… Viešpats yra dosnus ir išradingas Tėtis – Jis turi daugybę būdų paliesti ir gydyti savo vaikus, kad darytumėmės vis panašesni į Jį.

Ne vienam visai nesinori knaisiotis po savo problemas. Ką patartumėte nedrįstantiems?

Galima apsimesti, kad problemų nėra, kad esam sveiki ir laimingi, galim užsidėti paradinę šypseną ir net patikėti, kad tai – tikrasis mūsų veidas. Bet gilumoje kiekvienas trokštam tiesos, taip pat ir tiesos apie save. Ir ne tik tiesos, bet ir laisvės. Jėzus sako, kad tiesa padarys mus laisvus, ir Jis nori padaryti mus laisvus.

Ką patarti tiems, kurie nedrįsta? Pamėginti maldoje pakalbėti apie tai su Viešpačiu, paprašyti parodyti, kas iš tiesų esame, prašyti, kad Jis parodytų, ką turime Jam atiduoti, o svarbiausia – būnant su Juo melsti Jo žvilgsnio: kad pamatytume, kaip Jis žvelgia į mus, į mūsų problemas ir skausmus. Jo žvilgsnis yra kitoks – tamsumos, kurios tokios siaubingos mums, Jam visai nebaisios. Tik pasijutę saugūs Dievo meilėje (dažnai tą saugumą patiriame per Bažnyčios bendruomenę), patikėję, kad Viešpats nori mums gero, galėsime atverti tai, ką skauda labiausiai, ir leistis į gijimo kelionę…

Jei kažkas nesijaučia laisvai bažnyčioje, religinėje aplinkoje, ar jam verta sukti galvą dėl kažkokių gydymų?

Tikriausiai nėra žmonių, kurie iš tiesų nesiilgėtų tiesos, laisvės ir tikros bendrystės. Žmonės, net tie, kurie laiko save netikinčiais, iš tiesų trokšta matyti Bažnyčią, kurioje yra Dievas, Bažnyčią kaip bendruomenę, kaip šeimą. Tai yra ir mūsų, tikinčiųjų, atsakomybė – ar parodysim autentišką Bažnyčios veidą ir Dievą, esantį tarp mūsų. Jei ne, tikrai nestings žmonių, kurie apie visokius gydymus Bažnyčioje nenorės nė girdėti.

Šlovinimo dienos programa:

  • 11:00 val. Ugdymas, liudijimai Palangos kurorto muziejuje (Anapilyje, Birutės al. 34a)
  • 16:00 val. Vidinio išgydymo pamaldos. 18:00 val. šv. Mišios Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų Bažnyčioje (Vytauto g. 51)

Ugdymą ir pamaldas ves šlovintojų ir užtarėjų grupė iš Vilniaus “Jesės atžala”. Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo parapijos bendruomenė.

PLAKATAS