Šios dienos Evangelija pasakojo kaip Jėzus pašaukė savo mokinius… dvylika…

Personalo skyriaus vadovas, arba kitas „ekspertas” mokantis nustatyti psichologinį mokinių portretą pasakytų – nevykęs pasirinkimas…

Silpnų, klystančių ir mažutėlių gyvenimai keičiasi paliesti Jėzaus meilės… kai tokais tampame, kada ne savęs niekinimui bet žmogiškai didybei pripažįstame savo silpnumą ir kito reikalingumą mūsų gyvenimuose, Jėzus daro stebuklus su mumis ir per mus…

Parapijoje turėjome svečių…. nei kart nebuvo ištartas žodis „neįgalus”… turėjome žmones, kuriems mes reikalingi ir kurie reikalingi mums… daug kartų, būtent jie, gali mus pamokinti džiaugsmo, nuoširdumo ir meilės…

Vėjo malūnėliai, kuriais dalinomės… ne neįveikiamos kliūties simbolis.. vėjo malūnėliai mūsų pasigaminti ar padovanoti, primena mūsų širdžių laisvę ir troškimą gyventi ir to gyvenimo drąsą…

dėkoju visiems, didžiuojuosi būdamas čia su Jumis…

Ir sienas griovėme ir toliau griausime, savo širdžių.. kad nei nuo vieno neužsisklęstume ir nepasislėptume ,, savyje ir vien dėl savęs..

Ačiū….