Palangos parapija ruošiasi parapijos namų atnaujinimui, kad visos erdvės būtų pritaikytos parapijos ir miesto bendruomenių reikmėms. Pasiruošimo darbai artėja prie pabaigos, po kurių, tikimės, pradėti konkrečius renovacijos darbus. Apie parapijos namų projektą, jo vertė ir darbų planą informuosime ateityje. Šiomis dienomis mūsų parapijos sklype prasidėjo archeologinių tyrimų kasinėjimo darbai. Iš Vilniaus atvyko grupė archeologų, kuriems vadovauja dr. Manvydas Vitkūnas.

Toliau pateikiame keletą pastraipų apie archeologinių darbų, vykdomų parapijos sklype, projektą. 

Istorinės žinios

Palangos senasis miestas pradėjo formuotis XVI a. ties dabartinės Vytauto gatvės ir Rąžės upelio sankirta. XV – XVII a. Palanga buvo vienas svarbiausių Lietuvos uostų. XVI – XVII a. Palanga – seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529 – 1562 m. nurodytas LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta Palangos bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. 1701 m. Švedijos kariuomenė nusiaubė Palangą ir sugriovė uostą. XVIII a. Palanga minima kaip kurortas. 1791 (ar 1792) m. Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 

Ankstesnių tyrimų apžvalga

Sklype Vytauto g. 88 archeologiniai tyrimai vykdyti 1982 m. Žvalgomųjų tyrimų (vad. J. Genys) metu ištirtas 46 m² plotas. Šurfai tirti pietinėje, rytinėje ir šiaurės vakarinėje sklypo dalyje. Pietinėje ir rytinėje sklypo dalyse tirtuose šurfuose archeologiškai vertingas sluoksnis neaptiktas – fiksuoti piltiniai sluoksniai, šurfe Nr. 7 rastos pavienės XVII – XVIII a. šukės. Šiaurės vakarinėje sklypo dalyje tirtuose šurfuose 1 m gylyje fiksuotas XVIII a. kultūrinio sluoksnio horizontas, 1,3 – 1,5 m gylyje fiksuotas intensyvus XVII a. kultūrinio sluoksnio horizontas.

Sklypo Vytauto g. 88A artimoje aplinkoje (iki 250 m atstumu) vykdyta ir daugiau archeologinių tyrimų. Įvairiose Vytauto gatvės vietose archeologinius žvalgymus 2001 m. atliko V. Žulkus. Archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio nerasta. 2004 m. dujotiekio tiesimo trasą Vytauto g. žvalgė R. Jarockis.  Aptikta XIX-XX a. radinių.

Sklype Kretingos g. 11 (apie 170 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) 2006 m. ištirtas (vad. G. Piličiauskas) 12 m² plotas, rasta XX a. radinių. J. Piktuižio g. 8 (apie 150 m į rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) A. Bliujienė 2008 m. ištyrė 12 m² plotą, kultūrinio sluoksnio neaptiko. 2008 m. M. Valančiaus g. 1 (apie 170 m į šiaurės vakarus nuo sklypo Vytauto g. 88A) archeologinius žvalgymus atliko M. Brazauskas. Fiksuoti supiltiniai sluoksniai. 2012 m. šiame sklype E. Derkintis žvalgė 24 m. ilgio trasą, aptiko XIX-XX a. kultūrinį sluoksnį.

2010 m. Vytauto g. 51 (apie 130 m į šiaurės vakarus nuo sklypo Vytauto g. 88A) ir Vytauto g. 98 (apie 250 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) archeologinius žvalgymus atliko R. Kraniauskas. Fiksuoti XX a. sluoksniai. 2011 m. M. Mockus Senojo Turgaus g. 6 (apie 240 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) žvalgė 12 m² plotą, kultūrinio sluoksnio ir pavienių radinių neaptiko. 2012 m. M. Urbonaitė Senojo Turgaus g. 13 (apie 200 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) žvalgė 8 m² plotą, fiksavo XVIII a. archeologinį sluoksnį.

Kairiajame Rąžės upės krante, Vytauto g. 80 ir 80A (apie 200 m į pietus hot offers at casinobonuses.io = – pietvakarius nuo sklypo Vytauto g. 88A) R. Jarockis 2009 m. ištyrė 12 m² (3 šurfus), fiksavo XIX-XX a. datuojamą sluoksnį ir rado pastato pamatų liekanas, o R. Kraniauskas 2010 m. šioje teritorijoje taip pat aptiko XIX-XX a. sluoksnį.

Tyrimų tikslai:

1) nustatyti, ar planuojamų žemės judinimo darbų vietoje yra susidaręs archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis; 2) nustatyti kultūrinio sluoksnio intensyvumą, datavimą, surinkti archeologinius radinius; 3) remiantis tyrimų informacija, parengti paveldosauginę pažymą. 

Tyrimų planas

Atsižvelgiant į tai, kad centrinėje sklypo dalyje anksčiau archeologiniai tyrimai nevykdyti, o pietinėje ir rytinėje sklypo dalyse 1982 m. ištirti tik trys šurfai, kuriuose archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis neaptiktas, prieš darbų pradžią būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir įsitikinti, ar šiose vietose nėra išlikusio archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio. Šiaurinėje ir vakarinėje sklypo dalyse, kur suprojektuoti apšvietimo tinklai, būtina įsitikinti, ar suprojektuotų žemės judinimo darbų metu nebūtų pažeistas čia tikėtinai išlikęs 1982 m. fiksuotas XVII-XVIII a. sluoksnis.

Planuojama ištirti dvylika 1×2 m dydžio šurfų (iš viso – 24 m²). Priklausomai nuo aplinkybių (anksčiau nutiestų inžinerinių tinklų, sklypų ribų, aptiktų paveldo objektų) šurfų dydis gali būti nežymiai koreguojamas. Šurfus planuojama tirti iki įžemio. Ne mažiau kaip keturiuose šurfuose būtų papildomai atliekami tyrimai, naudojant geologinį grąžtą.

Aptikus archeologinį sluoksnį, būtų sprendžiama klausimas dėl suprojektuotų trasų gylio tikslinimo (tiesiant trasas virš archeologinio sluoksnio, jo nepažeidžiant, arba tiesiant giliau, nei yra archeologinis sluoksnis, naudojant uždaro gruntų gręžimo technologiją ir ištiriant arba žvalgant gręžimo technologinių duobių kasimo vietas). Nesant galimybės išvengti archeologinio sluoksnio ardymo, būtų sprendžiamas klausimas dėl detaliųjų archeologinių tyrimų atlikimo suprojektuotų trasų kasimo vietose ir teikiamas atitinkamas archeologinių tyrimų projekto papildymas.

[fancygallery id=”2″ album=”3″]
© Vitalijaus Janušonio nuotraukos