Anuo metu stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“), kur gyveni?“ Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite.“ Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“). Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: „Petras – Uola“). (Jn 1, 35–42)
Jonas ir du jo mokiniai. Evangelistas nepasakoja, ką jie veikė. Galbūt jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius, galbūt Jonas Krikštytojas kai ką patikslina.
Jėzus taip pat čia. Atrodo, kad Tas, kurį ką tik Jonas išpažino esant Dievo Avinėlį, vėl čia sugrįžta. Ko gero, pats išraiškingiausias gestas – mokinių. Tų, kurie, atrodo, ką tik klausėsi savo mokytojo Jono Krikštytojo. Išgirdę apie Jėzų, jie ima sekti Juo.
Ir tai tik vienas šios Evangelijos ištraukos akcentas. Paveikiai kalbėti. Kitas, bent jau man įstrigęs momentas, yra tai, kad Jėzus lyg dėl tų dviejų mokinių meta viską ir leidžia jiems apžiūrėti vietą, kurioje gyvena,
praleidžia nemažai laiko. Kaip nuostabu suvokti, kad Dievui nėra individualios erdvės, jog tai, kas Jo – yra ir žmogaus, kad žmogus gali ne tik vadintis, tačiau ir būti Dievo namiškiu.
Reikia pripažinti, kad žmonių etinėse taisyklėse tai sunkus nusižengimas. Bet ne Dievo. Ne Mesijo.
Na, ir trečiasis momentas. Tie du mokiniai netyli apie savo patirtį su Dievu. Jie ja dalijasi. Šiandien kiekvienam iš mūsų reikia pasimokyti būtent tokios drąsos: netylėti, kad būti su Dievu ir prie Dievo, netgi Jo kasdienybėje, yra gera. O visa kita – dažnai kiekvieną mūsų stingdantys individualizmo spąstai, iš kurių reikia išsivaduoti.
Kun. Nerijus Pipiras