Anuo metu, stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“(Lk 3, 15–16. 21–22)

Evangelistas Lukas tik labai trumpai užsimena apie Jėzaus krikštą. Reikšminga tai, jog Jėzus krikštijasi drauge su visa tauta. Jis neatsiskiria nuo nusidėjėlių, einančių atsivertimo keliu. Pirmasis viešas Jėzaus gestas rodo jo solidarumą su nuodėminga žmonija. Lukas yra vienintelis evangelistas, atkreipęs dėmesį į tai, kad Jėzus, išlipęs iš Jordano, meldėsi. Evangelistas Lukas ne kartą pabrėžia Jėzaus maldą lemiamais momentais. Vandens krikštas tampa Jėzui Dvasios krikštu: „Šventoji Dvasia nusileido ant jo”. Jėzus kaip pranašas apdovanojamas Dvasios pagava, leidžiančia skelbti Dievo žodį. Dvasios išliejimas apreiškiamas regimu ženklu, kūnišku balandžio pavidalu. Kristaus krikštas yra pirmasis Trejybės apreiškimas. Pirmą kartą Rašte minimi trys dieviškieji Asmenys. Rytų Bažnyčiose Kristaus krikštas švenčiamas kaip Trejybės šventė.

Pasigirdęs balsas iš dangaus cituoja antrosios psalmės eilutes, bylojančias apie mesijinio karaliaus atėjimą į sostą. Evangelistai Morkus ir Matas taip pat remiasi antrąja psalme, tačiau pateikia tik eilutės pradžią, sujungdami ją su Izaijo tekstu apie Viešpaties tarno pašaukimą: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi” (Mt 3, 17); „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi” (Mk 1, 11). Panašų Jėzaus sūnystės paskelbimą girdime ir atsimainymo ant Taboro kalno proga. Šia antrosios psalmės vieta antrajame amžiuje pasinaudojo Kristaus dievystės neigėjai. Evangelistui Lukui ši mintis absoliučiai priešinga. Tuoj pat po Jėzaus krikšto evangelistas pateikia Jėzaus kilmės knygą, kurią veda iki Adomo. Jėzus yra naujasis iš Dievo gimęs Adomas, jis yra naujosios žmonijos galva. Krikščionys per krikštą tampa Dievo vaikais ir psalmės žodžius gali pritaikyti sau: „Tu mano sūnus, šiandien tave pagimdžiau” (Ps 2, 7).

© „Bažnyčios žinios“