Liepos 31 d. 19 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje prasideda XVII-asis muzikos festivalis „Pasaulio balsai 2025“. Jo programa „Saulės ir jūros sonata“ – tai harmoningas aštuonių koncertų pasakojimas, kuriame kiekvienas vakaras tampa savita muzikine istorija.
Pirmoji istorija. Prologas.
Viriginijus Barkauskas (vargonai, JAV) – koncertuojantis vargonininkas ir pedagogas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vargonus studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, Leop[oldo Digrio klasėje, vėliau JAV įgijo vargonų muzikos ir liturginės muzikos magistro laipsnį pas prof. Philipą Gehringą.
Atlikėjas koncertavo garsiausiose JAV, Kanados, Vokietijos ir Lietuvos katedrose – nuo St. Patrick’s Cathedral Niujorke iki Frauenkirche Drezdene. Jo repertuaras aprėpia klasikinę, šiuolaikinę ir lietuvių kompozitorių muziką.
Pastaraisiais metais V. Barkauskas aktyviai koncertuoja Lietuvoje, bendradarbiauja su prof. Robertu Beinariu ir ansambliu „Musica Humana“, su kuriuo pasirodė Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir gastroliavo JAV.
Į Lietuvą atlikėjas atvyksta po koncertų ciklo Vokietijoje.
Liepos 31 d. vargonų muzikos rečitalio programa – emocionali, dinamiška ir spalvinga. Skambėsiantys kūriniai, anot atlikėjo, „maksimaliai atskleidžia vargonų muzikos spalvas ir galimybes“, – sako V. Barkauskas.
Dieterich Buxtehude (1637–1707) – vienas ryškiausių Šiaurės Vokietijos baroko kompozitorių, ilgus metus grojęs Šv. Marijos bažnyčioje (Marienkirche) Liubeke. Jo kūryba – nepaprastai spalvinga, ekspresyvi ir kupina improvizacijos elementų.
Kalbėdamas apie Graham Barber (g. 1951) kūrinį Evokacija Nr. 1, V. Barkauskas sako: „Šio kūrinio idėja – pagerbti garsųjį Notre Dame vargonininką Louis Vierne, kuris 1937 metais mirė koncertuodamas būtent prie tų vargonų. Kupinas melancholiškų, tragiškų harmonijų ir atmosferiško skambesio, kūrinys perteikia gilų jausminį krūvį“.
Charles-Marie Widor (1844–1937) – Simfonija Nr. 6 g-moll – viena žymiausių jo vargonų simfonijų, sukurta tuo metu, kai kompozitorius grojo garsiaisiais Saint-Sulpice bažnyčios vargonais Paryžiuje. Tai buvo didžiuliai, modernūs Cavaillé-Coll vargonai, leidę išplėsti šio instrumento galimybes iki simfoninio orkestro skambesio masto.
„Vargonai per visas penkias simfonijos dalis atskleidžia nepaprastai platų dinaminį spektrą – nuo subtiliausio pianissimo, vos girdimo šnabždesio, iki didingų, garsą pripildančių fortissimo kulminacijų“, – pabrėžia V. Barkauskas.
Koncertas nemokamas