Saugokime vieni kitus kelyje – 2015

Saugokime vieni kitus kelyje – 2015

Kasmet paskutinį rugsėjo sekmadienį Palangos parapijoje vyksta maldos akcija – Saugokime ir gerbkime vieni kitus kelyje. Ši diena skirta tam, kad prisimintume, atkreiptume dėmesį ir būtume dėmesingesni vieni kitiems keliaujant. Atsargumas, pagarba vienas kitam ir išmintingumas padeda išvengti skaudžių nelaimių ir netekčių, dėl kurių kasmet vis daugiau žmonių praranda savo brangius ir artimus žmones. Paskutinį rugsėjo sekmadienį maldoje prisimename visus tragiškai žuvusius kelyje ir keliaujant, meldžiame kad mes, mūsų brangūs artimieji ir visi žmonės to išvengtų. Šventinamos transporto priemonės (mašinos, dviračiai, motociklai ir net vaikiški vežimėliai), ir tai mums visus metus primena mūsų ryžta saugoti vienas kitą kelyje.

Tomas Viluckas – Bažnyčia ir mano automobilis

Paskutinį rugsėjo sekmadienį, šiais metais – rugsėjo 27-ąją, Lietuvos katalikų bažnyčiose minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena.

Italijoje miršta senas kunigas, o tuo pat metu Niujorke – taksistas. Juos prie dangaus vartų pasitinka šv. Petras ir skelbia nuosprendį: taksistas eina į dangų, o kunigas į pragarą. Pasipiktinęs tokiu sprendimu kunigas protestuoja: „Tai kažkokia klaida. Visą gyvenimą tarnavau Dievui, sakiau pamokslus, o tas taksistas vien vairą sukiojo“ „Teisingai, – atsiliepė šv. Petras, – tik vienas patikslinimas: kai tu pamokslaudavai visi žmonės snausdavo, o kai jis vairuodavo, tai jo vežami keleiviai melsdavosi.“

Deja, dažnai klaidingai įsivaizduojame, kad Bažnyčia kaip šiame anekdote gali vairuotojus bei keleivius tik paraginti melstis už mūsų kelionių sėkmę. Tačiau kelias, kelionės, vairavimas, eismas yra daugialypė tikrovė, kuri reikalauja visapusiško apmąstymo, o religinis kelio aspektas pasireiškia ne vien virš vairo pakabintu rožinio vėriniu ar automobilio pašventinimu.

2007 m. pavasarį pasirodė (išleistas ir lietuvių kalba) Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos parengtas dokumentas Kelio pastoracijos gairės. Šis pakankamai talpus dokumentas suskirstytas į keturias atskiras dalis atsižvelgia į problemų, susijusių su keliu visumą. Todėl čia atsiranda vietos svarstymams apie gatvės moterų, gatvės vaikų, benamių padėtį, na, o didžiausias dėmesys skiriamas kelio naudotojams.

Visų pirma dokumentas pažymi, kad mūsų egzistencija yra sąlygojama automobilio, bet čia pat primina pareigą vengti naudotis juo be būtinybės. Konstatuojama, kad tinkamai naudojamos bei priimamos kaip Dievo dovanos ir žmogaus rankų bei proto vaisius, transporto priemonės gali padėti žmogiškai ir krikščioniškai tobulėti.

Šiose Gairėse dėmesys atkreipiamas ir į įvairius psichologinius bei antropologinius aspektus. Pavyzdžiui, pabrėžiama, kad „automobilis linkęs iškelti į paviršių „primityviąją“ žmogaus pusę“, kuri pasireiškia mėgavimusi dažnai kasdienybėje neturima laisve bei autonomija, dominavimu kito atžvilgiu. Tokias psichologinio regreso apraiškas siūloma paveikti apeliuojant į žmogaus dvasios taurumą, atsakomybės jausmą ir savitvardą.

Žodis „meilė“ gali nuskambėti keistai kelio kontekste, bet kaip tvirtina dokumentas po juo slypi tokie dalykai kaip pagarba, mandagumas, atidumas, nes „geras vairuotojas mandagiai praleidžia pėstįjį, neįsižeidžia aplenktas, netrukdo norinčiam važiuoti greičiau, nekerštauja.“

Tad pagal Gaires vairuotojų artimo meilei būdingi du matmenys. Pirmasis reiškiasi rūpinimusi, kad transporto priemonė būtų techniniu požiūriu saugi, siekiant išvengti sukelti sąmoningą pavojų kito gyvybei.

Beje, rūpintis savo transporto priemone taip pat reiškia nesiekti daugiau, negu ji pajėgi duoti.

Antrasis meilės matmuo, kad nevalia kelti pavojaus gyvybei netinkamais ir neatsargiais manevrais, galinčiais padaryti žalos keleiviams ir pėstiesiems.

Dažniausiai avarijos įvyksta nenumatant sunkių padarinių. Vairuojant automobilį, kaip ir atliekant kitus svarbius darbus arba naudojantis pavojingais įrankiais, yra būtinas atidumas. Tai reiškia, jog turime ne paniškai bijoti gatvės, bet būti atsargiais.

Vairuotojas turėtų suprasti, jog nuo jo klaidos daug kas priklauso, todėl negali elgtis kelyje lengvabūdiškai ar būti išsiblaškęs.

Pėstysis, taip pat turi suvokti, jog jo neatsargumas ir nepaisymas eismo taisyklių gatvėje, gali kainuoti ne tik jam gyvybę, bet ir žmogui už vairo sukelti fizines ar psichologines traumas.

Kai girdisi balsai tik skatinantys griežtinti bausmes nedrausmingiems kelių eismo dalyviams, šis dokumentas siūlo tokios rimtos problemos akivaizdoje, kad tiek Bažnyčia, tiek valstybė – kiekviena savo kompetencijos srityje – turėtų neapsiriboti smerkimu, bet visų pirma žadinti kelių eismo dalyvių sąmoningumą. O skaičiai šiurpus – per XX a. keliuose per avarijas žuvo maždaug 35 mln. žmonių (dvigubai daugiau nei per I pasaulinį karą) ir maždaug pusantro milijardo sužeista.

  1. Nežudyk.
  2. Kelią laikyk žmonių bendrystės, o ne mirtinos žalos priemone.

III. Mandagumas, teisingumas ir protingumas padės tau įveikti nenumatytas situacijas.

  1. Būk gailestingas ir padėk pagalbos reikalingam artimui, ypač avarijos aukai.
  2. Nelaikyk automobilio galios, dominavimo priemone ir proga nusidėti.
  3. Su meile įtikink jaunuolius, ir ne tik juos, nesėsti prie vairo netinkamos būklės.

VII. Paremk eismo avarijų aukų šeimas.

VIII. Padėk susitikti kaltiems vairuotojams ir jų aukoms tinkamu metu, kad jie galėtų išgyventi išlaisvinantį atleidimą.

  1. Kelyje saugok silpnesnįjį.
  2. Jausk atsakomybę už kitus.

(Kelio pastoracijos gairės)

© Edvino Bružo nuotraukos

 

Spalio mėnuo parapijoje

Spalio mėnuo parapijoje

Bažnyčios lankymas.

Spalio mėn. bažnyčia lankymui atidaryta:

  • 16.00-19.00 (nuo Pirmadienio iki Penktadienio);
  • 8.00-19.00 (Šeštadieni ir Sekmadieni);

Švč. Sakramento Adoracija.

Švč. Sakramento Adoracija vyksta ketvirtadieniais 16.00-18.00 val.;

Brevijoriaus malda.

Penktadieniais vakaro Šv. Mišių metu kalbame „Dievo tautos liturgines valandas“ – brevijorių;

Rožinio malda.

Spalio mėn. Bažnyčia kviečia tikinčiuosius Rožinio maldai, kurio metu apmąstome mūsų tikėjimo paslaptis. Spalio mėn. Rožančių bažnyčioje kalbėsime:

  • šiokiadieniais – 17.45,
  • sekmadieniais prieš Sumos Šv. Mišias – 11.30.

Rožinio malda prie Palangos Liurdo.

Spalio 1 dieną tradiciškai Rožinio mėnesį kviečiame pradėti prie Palangos Liurdo esančio botanikos parke.

16.00 val. prie Liurdo kalbėsime Rožančių, po to procesijos būdu grįšime į bažnyčią vakaro Šv. Mišioms. Kartu atvyks melstis ir Telšių Kunigų Seminarijos klierikai, vadovybė ir abu Telšių Vyskupijos Vyskupai. 

Piligriminė Kelionė į Baziliką.

Spalio 2 dieną vyks Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Tą dieną laukiami tikintieji ir piligrimai iš Palangos ir Palangos dekanato. Organizuojama piligriminė kelionė autobusu. Registracija vyksta vakarais bažnyčios gale.

Vaikų ruošimas sakramentams

I Komunijai ir Sutvirtinimo Sakramentams 2015/2016 metams, mūsų parapijoje prasidės nuo spalio 1 d. (10.01) iki spalio 31d. (10.31). Registracija vyks parapijos raštinėje, kuri randasi bažnyčioje.

Naktinė Adorcija.

Spalio 31 – Lapkričio 1d. – Bažnyčioje vyks nepertraukiama Švč. Sakramento Adoracija, meldžiantis ir dėkojant Dievui už Pašvęstąjį Gyvenimą.

 

Sutvirtinimo Sakramentas (09.19)

Sutvirtinimo Sakramentas (09.19)

Rugsėjo 19 dieną 15.00 val. Palangos parapijoje buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Bažnyčios grožį ir visuotinumą, vadovaujant Šventajai Dvasiai, atskleidė ir liudijo gausus suaugusių tikinčiųjų būrys, kuris atvyko bendrai maldai, Vyskupo rankų uždėjimui, iš įvairiausių Žemaitijos parapijų.

Vyskupai sveikino jaunimą pasiekus krikščioniškąją brandą ir linkėjo leisti Šv. Dvasiai išsiskleisti jų gyvenimuose per konkrečias tikėjimo praktikas – kasdienę maldą, dalyvavimą sekmadienio Šv. Mišiose ir dažną sakramentinę išpažintį. Ačiū visiems už gražią bendrą maldą.

Šia proga norime pasidalinti Popiežiaus Pranciškaus mintimis apie Šventosios Dvasios dovanas, ypač apie pirmąją – Išminties dovaną.

Popiežius Pranciškus:

Jūs žinote, – sakė popiežius, – kad Šventoji Dvasia yra Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio siela, gyvybinė limfa: tai Dievo Meilė, kuri apsigyvena mūsų širdyje ir bendrauja su mumis. Šventoji Dvasia visada yra su mumis, yra mūsų širdyse. 

Dvasia, kuri pati yra tobula Dievo dovana, suteikia įvairias dvasines dovanas tiems, kurie ją priima. Apie jas mokomasi ruošiantis Sutvirtinimo sakramentui. Bažnyčia kalba apie septynias dovanas – šis skaičius simbolizuoja pilnatvę. Šios dovanos yra išmintis, išmanymas, patarimas, stiprybė, mokslas, pamaldumas ir Dievo baimė.

Ta išmintis, kuri yra Šventosios Dvasios dovana, nėra žmogiška išmintis, įgyjama per pažinimą ir patirtį. Biblijoje pasakojama, kad Saliamonas paprašė Dievo išminties dovanos. O ši yra malonė matyti kiekvieną dalyką Dievo akimis. Tiesiog tai: matyti pasaulį, situacijas, problemas, viską, Dievo akimis. Tai yra išmintis. Kartais matome dalykus pagal savo malonumą ar pagal savo širdies situaciją – su meile ar neapykanta, su pavydu…ne, tai nėra Dievo žvilgsnis. Išmintis yra tai, ką nuveikia mumyse Šventoji Dvasia, kad mes matytume dalykus Dievo akimis. Tai yra išminties dovana, – kalbėjo Šventasis Tėvas. 

Išminties dovana ateina iš artumo Dievui, iš ryšio, kurį turime su Dievu, kaip sūnūs su Tėvu. Kai esame bendrystėje su Viešpačiu, Dvasia tarsi perkeičia mūsų širdį ir leidžia suprasti jo šilumą, jo meilumą.

Šventoji Dvasia padaro krikščionį „išmintingu“. Tačiau tai nereiškia, kad jis viską žino, kad turi atsakymą į kiekvieną klausimą. Išmintis pagal Dievą nėra tai, tai Dievo pažinimas, žinojimas kaip Dievas veikia, atpažinimas kas yra iš Dievo ir kas nėra. Šia prasme išmintingo žmogaus širdis pažįsta Dievo „skonį ir kvapą“. Ir svarbu, kad mūsų bendruomenėse būtų tokių krikščionių. Viskas juose kalba apie Dievą, tampa gražiu ir gyvu jo buvimo ir meilės ženklu. Tai yra kažkas, ko negalime sukurti ar duoti sau mes patys. Tai yra dovana, kurią Dievas suteikia paklusniems Šventajai Dvasiai. Turime Dvasią savo širdyje, galime jos klausytis, galime nesiklausyti. Jei klausomės, ji moko išminties kelio, dovanoja tą išmintį, kuri yra regėjimas Dievo akimis, girdėjimas Dievo ausimis, mylėjimas Dievo širdimi, vertinimas pagal Dievo vertinimą. Tokia yra išmintis, kurią dovanoja Šventoji Dvasia ir visi galime ją įgyti. Prašykime jos.

Pagalvokite, – sakė Pranciškus, – apie mamą, namuose, su vaikais, kurie daro tai vieną, tai kitą, o vargšė mama blaškosi iš vienos pusės į kitą. Kai mamos pavargsta ir aprėkia vaikus, ar tai yra išmintis? Rėkti ant vaikų, ar tai išmintinga? Ne. Bet kai mama pasikviečia vaiką, švelniai papriekaištauja, kantriai paaiškina, jog taip nedaroma – tokia yra dieviška išmintis. Ar santuokoje, kai sutuoktiniai susipyksta, nežiūri vienas į kitą, ar žiūri susiraukę – ar tai yra Dievo išmintis? Ne. Bet jei tariama – praėjo piktumas, susitaikome – tai yra išmintis, tai yra išminties dovana.

Gaukime visi šią išmintį, kurios negalime išmokti, tačiau kurios reikia prašyti Šventosios Dvasios. Su šia išmintimi eikime pirmyn, kurkime Bažnyčią, pašventinkime vienas kitą. Prašykime šiandien išminties dovanos. Prašykime Dievo Motinos, Išminties sosto, užtarimo. 

Sutvirtinimo akimirkos:

© Vitalijaus Janušonio nuotraukos