Apie gegužinės pamaldas

Gegužės mėnuo yra skirtas Švč. M. Marijos garbei. Tikintieji į M. Mariją kaip Tikėjimo Mokytoją, ištikimiausią Kristaus mokinę ir visos žmonijos Dangiškąją Motiną, kreipiasi Švč. M. Marijos Litanijos žodžiais, melsdami sau ir savo brangiems artimiesiems Viešpaties malonių ir M. Marijos globos ir užtarimo. Parapijos sekmadieniniame laikraštėlyje per gegužės mėn. sekmadienius pristatysime kun. M. Malinausko SJ meditacijas apie Litanijos invokacijas (kreipinius), kad dar nuoširdžiau galėtume malda kreiptis į mūsų dangiškąją Motiną.

 

Istorija

 Marijos litanija, kuria jau XII amžiuje buvo meldžiamasi, kilo iš Visų šventųjų litanijos. Jau IX amžiuje visų šventųjų litanijoje buvo minimi trys Marijos titulai: Šventoji Marija, Dievo Gim­dytoja ir Mergelių Mergelė. Bėgant amžiams įsi­galėjo paprotys Visų šventųjų litanijoje kreiptis į Mariją vis naujais titulais, kol galiausiai susiformavo savarankiška Marijos litanija. Labiausiai pa­plito dvi Marijos litanijos: Venecijos ir Loreto, pas­taroji yra mums dabar gerai žinoma. Paprastai litanija kalbama gegužės mėnesį, ne tik privačiai, bet ir viešai bažnyčioje. Svarbiausia Marijos litanijos dalis yra kreipiniai į Mariją, paminint jos titulus. 

Trys įvadiniai kreipiniai

Šventoji Marija. Marijos hebraiškas var­das Mirjam, kuris kildinamas iš egiptietiškos šaknies (mry), reiškia Dievo palaimintąją, Die­vą mylinčią ir Dievo numylėtinę. Visa litanija žvelgiame į Mariją, kurią Dievas vardu pašau­kė, nes Dievas jai ir kiekvienam žmogui paruo­šė nuostabų meilės planą.

Šventoji Dievo Gimdytoja. Jėzus savo die­viška prigimtimi gimė prieš amžius iš Tėvo, Šventosios Dvasios galia susivienijo dieviškoji ir žmo­giškoji prigimtis Jėzaus Kristaus asmenyje ir gi­mė iš Marijos. Jėzus Kristus gimė iš Marijos ne vien kaip žmogus, tarsi vėliau būtų tapęs Dievu, bet ir kaip Dievas. Šią tiesą patvirtino Bažnyčios ekumeninis susirinkimas Efeze (431).

Šventoji Mergelių Mergelė. Šv. Augusti­nas sako, jog Marija buvo Mergelė Jėzaus pra­dėjimo metu, Mergelė gimdymo metu, Mergelė iki savo mirties. Tai reiktų suprasti ne fizine, bet Dievui pasišventimo prasme. Marijos šventu­mas susietas su jos mergyste.  

Dvylika kreipinių į Mariją kaip Motiną.
Šie titulai labiau išplėtoja Marijos kaip Die­vo gimdytojos suvokimą. 

Motina Kristaus. Visas Naujasis testa­mentas liudija apie Jėzų kaip Kristų (gr. Chris­tos pateptasis), išganymo tarpininką ir mesiji­nių pranašysčių išpildytoją. Vyriausiojo kuni­go paklaustas, ar jis Kristus, Dievo Sūnus, Jė­zus atsakė teigiamai (plg. Mk 14,61). Kadangi Dievo Sūnus Kristus priėmė žmogystę iš Mari­jos, ji pagrįstai vadinama Kristaus Motina.

Motina Bažnyčios. Bažnyčia suprantama kaip tikinčiųjų gimdytoja, todėl kiekvienas jos narys turi turėti motinišką užduotį kitam jos na­riui. Siame kontekste Marija yra dvasinė krikš­čionių, o tai yra Bažnyčios Motina. Tai patvir­tindamas Jėzus pavedė Jonui Mariją kaip moti­ną. (plg. Jn 19,27)

Motina Dievo malonės. Visos Dievo ma­lonės pasirodė Kristuje. Marija laisvai pritarė Kristuje išsipildančiam Dievo planui ir dėl to gali būti vadinama Dievo malonės Motina.

Motina tyriausioji, skaisčiausioji, nepa­lytėtoji, nesuteptoji. Šie titulai išreiškia tai, kad Marija neturėjo jokios nuodėmės. Amžių eigo­je buvo sunku rasti vieną titulą tai išreikšti. Tik būdama Marija pilna malonės galėjo būti ir ty­riausioji, skaisčiausioji, jokios nuodėmės nepa­liesta ir nesutepta.

Motina meilingoji. Šis titulas lotyniškai reiškia, jog Marija yra verta meilės (lot. amabi- lis). Malonė joje yra kai kas gražaus, patrauk­laus ir mylėtino.

Motina stebuklingoji. Šis titulas lotyniš­kai reiškia, kad Marija yra nuostabos verta Mo­tina (lot. admirabilis), būtent dėl jai suteiktų malonių santykyje su savo Sūnumi.

Motina geroji patarėja. Elžbietos žodžiais tariant, Marija yra palaiminta, nes patikėjo (plg. Lk 1,45). Ši savybė lydėjo ją kiekvienoje jos gyvenimo valandoje, net kai ji buvo savo Sūnaus kančios ir mirties akivaizdoje. Dėl to ji yra geroji patarėja visiems, kurie bandomi kančioje.

Motina Sutvėrėjo. Kūrinijos Sutvėrėjas yra Dievas švč. Trejybė, kurio kiekvienas asmuo pilnai dalyvavo kūrime, taigi ir Dievo Sūnus, Žodis, per kurį viskas atsirado (plg. Jn, 1,3) ir kuris gimė iš Marijos.

Motina Išganytojo. Marija pritarė išgany­mo planui, išsipildančiame jos sūnuje Jėzuje Kris­tuje, kuris ant kryžiaus paaukojo savo žmogys­tę žmonių išganymui.

Šeši kreipiniai į Mariją kaip Mergelę.
Šie Marijos titulai išplėtoja Marijos kaip Mergelių Mergelės supratimą. 

Mergelė išmintingoji. „Pagarbi Viešpaties baime – išminties pradžia“ (Ps 111,10) Marija parodė savo visišką atsidavimą vykdyti visa, ko Dievas iš jos nori, taip išreikšdama visišką pagarbą Dievui (Dievo baimę) ir tuo pačiu iš­mintį. Ji kaip išmintinga mergaitė pasirengusi laukė Viešpaties nurodymų (plg. Mt 25,1-13).

Mergelė garbingoji ir šlovingoji. Šiuos ti­tulus pagrindžia Evangelija Marijos giesmėje: „Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk 1,48b) arba Elžbietos žodžiuose: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų…“ (Lk 1,42).

Mergelė galingoji. Visa galybė ateina iš Die­vo. Marija yra galinga savo užtarimu pas Dievą. Bažnyčia tiki šia jos iš Dievo gauta dovana dėl jos ypatingos vietos išganymo istorijoje.

Mergelė maloningoji. Dievas savo valdoviškąjį galingumą ir maloningumą išreiškia mažesniųjų pasigailėjimu ir pasirengimu padėti. Šia­me kontekste Marijai patikėtas užtarimas ir soli­darumas žmonėms geriausiai išreiškia jos ma­loningumą.

Mergelė ištikimoji. Šis titulas duoda nuo­rodą į Mergelę tarnaitę: „Marija prabilo: Štai aš Viešpaties tarnaitė“ (Lk 1,38). Tai reiškia, kad Marija priklauso Dievui ir yra visiškai pasiren­gus ištikimai jam tarnauti. 

Trylika simbolinių kreipinių į Mariją

Teisybės paveikslas. Šis titulas lotyniškai reiškia Teisingumo veidrodį, atspindį (lot. Spe­culum iustitiae). Marija savo gyvenimu atspin­di Dievo teisingumą, palankų žmonėms.

Išminties sostas. „Jėzus yra Dievo išmin­tis“ (1 Kor 1,24), o Marija, būdama jo Motina, yra išminties sostas.

Mūsų linksmybės priežastis. Šis titulas taip pat apibūdina Mariją kaip mūsų džiaugsmo prie­žastį. Jos gyvenimas, Jos „tebūnie“ parodė, kas yra malonės gyvenimas ir išganymas ir kaip rei­kia saugoti visus įvykius kaip Dievo ženklus sa­vo širdyje, o tai krikščionims teikia džiaugsmo.

Dvasios indas. Lotyniškai šis titulas reiš­kia Dvasios taurę. Dievo Dvasia pripildė Mari­ją, nes rado ją tinkančią būti Motina Dievo Sū­nui. Marija yra atvira taurė, per kurią žmonėms padovanotas džiaugsmas.

Garbės indas. Šis titulas gali reiškia brangų, garbingą indą, nes Marija pilnai priėmė Dievą į save. Čia galima įžvelgti ir Eucharistijos bruožų.

Įstabusis maldingumo indas. Šis titulas reiškia ir atsidavimo indą Dievui. Marija taip atsidavė Dievui, kad šis joje tapo matomas.

Paslaptingoji rožė. Šis titulas kyla iš suvo­kimo, jog rožės šaknis yra žydų tauta, jos žel­muo yra Marija, o žiedas Jėzus.

Dovydo bokštas. Šis titulas kyla iš suvo­kimo, jog Marija yra bokštas, saugumo ir gar­bės įvaizdis, o Jėzus yra tikrasis Dovydas, ka­ralius ir Dievo numylėtinis.

Balčiausiasis bokštas. Šis titulas kildina­mas iš Giesmių giesmės knygos: „Tavo kaklas tarsi dramblio kaulo bokštas“ (Gg 7,5). Tai iš­reiškia Marijos kilmingą skaistumą. Moderniais laikais šis simbolis dar išreiškia intelektualumą.

Aukso namai. Šis titulas reiškia vertingus namus, kuriuos Dievas pašventino savo Sūnui apsigyventi. Tai galėtų būti ir nuoroda į Taberna­kulį, kuriame laikomas Švč. Sakramentas, arba į Marijos ypatingą vietą Eucharistijos šventime.

Sandoros skrynia. Šis titulas išreiškia Die­vo artumo garantiją ir sandorą su savo žmonėmis. Marija, kaip sandoros skrynia, turi savyje ne Aaro­no žaliuojančią lazdą, bet Jėsės šaknies ūglį Jėzų; ne dykumos maną, bet dangiškąją Duoną; ją den­gia ne cherubinai, bet pati Dievo Dvasia.

Dangaus vartai. Šis titulas išreiškia tai, jog Marija tapo vartais, per kuriuos Dievas atėjo į šį pasaulį, taip pat Marija savo paklusnumu nuėjo kelią, kuris veda į amžinybę, ir šį kelią parodė žmonėms.

Aušros žvaigždė. Šis titulas išreiškia Ma­rijos tyrumą ir išrinktumą, jis spindi tamsoje savo dorybėmis. 

Keturi kreipiniai į Mariją kaip pagalbininkę varguose.
Kaip Ieva buvo vargų tarpininkė, taip Mari­ja pagalbos tarpininkė. 

Ligonių sveikata. Marija yra toji, kuri už­jaučia varginamuosius ligoje, nes pati praėjo kančių kelią. Per ją ir su ja galima prašyti svei­katos dieviškąjį Gydytoją kitiems ir sau.

Nusidėjėlių gynėja. Marija būdama be nuo­dėmės, šia savo malone lieka arti nusidėjėlių ir padeda išbristi iš nuodėmių.

Nuliūdusiųjų paguoda. Marija, būdama pil­na Šventosios Dvasios, nes patiko Dievui, yra žmo­nių bendrystėje ir meldžia, kad ir šie būtų pripildyti Džiaugsmo Dvasios. Marijos žodžiai teikia pa­guodą: „[Elžbieta sušuko] Štai vos tik tavo pasvei­kinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose“ (Lk 1,44).

Krikščionių pagalba. Popiežius Pijus V ofi­cialiai įvedė šį titulą kaip padėką už krikščionių pergalę prieš turkus prie Lepanto (1571), nors neoficialiai šis titulas buvo ir anksčiau minimas. 

Aštuoni kreipiniai į Mariją kaip dangaus gyventojų Karalienę.
Marijos karališka garbė neprilygsta Išga­nytojo karališkajai garbei, tačiau Marija yra ge­riausia Išganytojo padėjėja ir mokinė. 

Karalienė angelų. Marijos garbė yra pra­kilnesnė nei visų angelų garbė danguje.

Karalienė patriarchų. Marijos ištikimybė Dievui yra didesnė nei patriarchų.

Karalienė pranašų. Marijos viltis didesnė nei pranašų. Marija nepabūgo net savo Sūnaus kryžiaus kančios akivaizdoje pasikliauti Dievu ir viltis prisikėlimu.

Karalienė apaštalų. Marijos tikėjimas yra tvirtesnis nei apaštalų.

Karalienė kankinių. Marijos tvirtumas ir ryžtas varguose yra stipresni nei visų kankinių.

Karalienė išpažinėjų. Marijos dorybių sie­kimas yra karštesnis nei visų išpažintojų.

Karalienė mergelių. Marijos skaistumas tyresnis nei visų mergelių.

Karalienė visų šventųjų. Marija yra šven­tesnė nei visi šventieji. Marija – Tėvo dukra ir Šventosios Dvasios šventovė gausiau apdova­nota malonėmis nei bet kuris žemės ir dangaus kūrinys, todėl ji gali visiems padėti eiti Dievo dovanojamu šventumo keliu. 

Penki kreipiniai į Mariją kaip Karalienę dėl jos asmeninių savybių

Karalienė be gimtosios nuodėmės pradė­toji. 1854 metais popiežius Pijus IX iškilmingai paskelbė, jog Marija nuo pat jos (ne Kristaus) pra­dėjimo ypatinga Dievo malone dėl Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės.

Karalienė į dangų paimtoji. 1950 metais popiežius Pijus XII iškilmingai paskelbė, jog Marija savo gyvenimo pabaigoje su siela ir kū­nu buvo paimta į amžiną Dievo garbę.

Karalienė šventojo rožinio. Popiežius Le­onas XIII 1883 metais įtraukė šį titulą į Marijos litaniją, dėkodamas Dievui už tai, kad krikščio­nys Marijos užtarimu sulaukė tiek daug malo­nių, melsdamiesi rožinio malda.

Karalienė šeimos. Marija yra šeimos moti­na ir auklėtoja. Marijos ir Juozapo šeimoje gimė ir augo Jėzus. Ji priima visas šeimas į savo šei­mą ir saugoja jas, ji yra visoms šeimoms artima ir pavyzdys. Popiežius Jonas Paulius II įtraukė šį titulą į Marijos litaniją.

Karalienė taikos. 1917 metais popiežius Be­nediktas XV, kuris dėjo visas pastangas sustab­dyti karą, įtraukė šį titulą į Marijos litaniją ir para­gino nuolat prašyti taikos iš šios Karalienės. Tik­roji taika ir ramybė prasideda žmogaus širdyje, kai šis atsigręžia į Dievą. Tam padeda Marija.

 

 

Kun. M. Malinauskas SJ
teksto šaltinis – www.vievioparapija.eu