Adventas 2013…

   Vaikštinėjant po nurimusią ir vakaru apgaubtą Palangą, pagrindine mūsų miesto gatve, viena šalia kitos besišnekučiuodamos, mane aplenkia dviratininkės.  Nutolus jų balsams, pasigirsta paukščio „giesmė“.  Kvepia rudeniu…  Gamta gyvena kažkokiu kitokiu ritmu nei mūsų kuriamas pasaulis.  Kažkokia nesuvokiama prieštara, tokia mums visiems neįprasta.  Radijo bangomis transliuojamos dainos apie šaltą žiemą, apie kelionę namo, sniegu padengtais keliais.  Televizijos žvaigždės užsklandose apsirengę šilčiausiais rūbais, tuo tarpu mūsų žieminiai apdarai dar kantriai laukia savo eilės.  Lietpaltis ar lietaus nepermerkiama striukė nuo ankstyvo rudens tebetarnauja mums.  Kita vertus, nepasiklystame ir nenutolstame vienas nuo kito, tarsi būtume rankomis tvirčiausiai susikabinę, įvairiausiose kalėdinėse mugėse ir šurmuliuojančiose gatvėse… Po dienos darbų, taip dažnai sužvarbę ir šlapiom kojom, skubame namo pas artimųjų, kur tikra ramybę padvelkia jų artumas ir šiltas puodelis arbatos. Atsiranda laiko pažvelgti i juos, jų akis, išgirsti ir papasakoti apie save, nes į lauką tikrai nesinori.
   Dažnai tekdavo girdėti graudenant ar pačiam linkėti kitiems, neskubėti „peršokti“ per advento ramybę, susikaupimą, susimąstymą į neparuoštą šventimą, nes bus netikra, trumpa ir ilgai netvers.  O šiemet pati gamta tarsi pristabdo mus visus, kad išlauktume, išsiilgtume ir kad visas šis džiaugsmas nesibaigtų šventiniu šurmuliu, o tik būtų pradžia kažko gražaus ir naujo.  Todėl nepaisant gamtos išdaigų, šis adventas yra didžiulė malonė ir dovana mums visiems.
   Adventas, palaimintas savo tikrumu – didžiausiais pranašais Izaijumi ir Jonu Krikštytoju. Pirmasis nesiliovė maldauti, kad prasivertų dangus ir žemėn nužengtų tikros šviesos, tikro džiaugsmo ir tikro gyvenimo šaltinis – Dievo Sūnus.  Antrasis – išėjęs iš dykumos, bekompromisis tiesos liudytojas ir Jėzaus, kaip Dievo Sūnaus ir Mesijo, skelbėjas, atsidūręs kalėjime šaukiasi atsakymo: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti?“ ir negauna jokio, žmogiška prasme, paguodžiančio atsakymo, jokio jėgos, galybės ar keliančio baimę ženklo, o tik vienintelę nuorodą į naują ir naujos  kokybės paženklintą žmogaus vidinį gyvenimą – nuliūdusiems ir prislėgtiesiems skelbiama Geroji Naujiena.
   Panašūs ir mes savo tikrumu į advento pranašus. Nuoširdžiau, nei iki šiol, giedame tradicinę adventinę giesmę „Rasokit dangūs“ ir nors ne visi susimąstome, kad kartu su pranašu Izaijumi prašome prasivėrusį dangų atsiųsti Išganytoją, apie vieną kitą snaigę tikrai, kad pagalvojame… O ir mūsų pačių gyvenimuose susikurtos bėdos ir rūpesčiai (gal kartais ir ne be kitų pagalbos) ar nepaaiškinama kančia, abejonės, išmėginimai, kartu su taip įprastu sniegu nėra paskandinti netikroje paguodoje ir netikrame džiaugsme?  Kaip ir Jonas Krikštytojas, šiame laikotarpyje, aiškiau nei bet kada užduodame svarbiausius savo gyvenimo klausimus: „kas toliau? kodėl aš? kodėl man? kas esu? kam esu? kokia viso to prasmė?“.
   Neįmanoma patirti autentiško ir tikro Kalėdų švenčių džiaugsmo, nepajutus begalinio adventinio ilgesio, nepaskendus jame, nepažvelgus į save tiesos akimis, neuždavus visų tų „adventinių“ klausimų.  Todėl ir palaimintas šis adventas savo tikrumu, nes Izaijo ilgesys virsta džiaugsmu, Jono Krikštytojo dykuma ir abejonė – viltimi, o Betliejaus skurdus gyvulių tvartas – meilės ir Dievo artumo sostu.  Ir aš tikiu, kad iš šio neįprastai palaiminto advento, išeisime su tikru džiaugsmu, su tikra viltimi ir tikrai naujom širdim bei naujais gyvenimais.
   Norėčiau, kad vos parašius šį laišką Jums, mūsų gatvės apsiklotų sniego patalu ir pakviptų šalčiu. Norėčiau, kad kitąmet šaltukas ir sniegas atkeliautų su žiemos pradžia.  Ir tai nereiškia, kad pamąstymus „pritempiu“ prie situacijos ar aplinkybių… Ne, nes kvietimas advento tikrumui, atvirumui, tiesai ir ilgesiui yra ir buvo visada toks pat.  Tik šiemet aiškiau, lengviau, gal net patogiau.  Todėl labiau ir tikras mums visiems.

Jūsų kunigas Marius VENSKUS
(šis laiškas taip pat buvo publikuotas Vakarinėje Palangoje)

 

 

2013m.gruodžio 21d. – 2014m. sausio 6d. Nr.91 (2043)