VELYKŲ ŽINIA
Apaštalinis Nuncijus
E. Arkivyskupas Pedro López Quintana
Viešpats iš tiesų prisikėlė! Aleliuja!
Tepripildo Viešpaties ramybė visą žemę!
Trokštu, kad ši džiaugsminga žinia pasiektų visus Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos tikinčiuosius, kiekvienus namus, kiekvieną šeimą, bet visų pirmiausia tuos, kurie kenčia ir yra vieniši.
Norėčiau, kad pasiektų visas širdis, nes būtent ten Dievas trokšta skleisti savo Gerąją Naujieną: Jėzus prisikėlė, visiems suteikdamas viltį, kad jau nebesame nuodėmės ir blogio valdžioje!
Kristaus prisikėlimas mus kviečia triumfuoti gyvenimu prieš mirtį, džiaugsmu prieš skausmą ir gerumu prieš šio pasaulio priespaudą.
Kristus prisikėlė ir yra gyvas amžinai. Jis gyvena ir savo galybę naudoja ne tam, kad naikintų, o kad išgelbėtų. Jis gyvena ir rodo savo galią atleisdamas ir pasigailėdamas. Gyvena atiduodamas savo gyvybę išpirkai už visus, gydydamas mus iš bet kokios neteisybės, duodamas mums naują širdį, perkeisdamas mūsų vidų, sėdamas mūsų širdyse gėrio ir tiesos troškimą. Gyvena duodamas mums savo Dvasią ir siunčia mus skelbti Evangeliją. Lygiai taip, kaip prieš du tūkstančius metų savo mokiniams ir visai Palestinos tautai, taip pat ir šiandien mums, XXI amžiaus vyrams ir moterims, dovanoja save.
Šia tema randame paguodžiančius, ir mūsų tikėjimą sustiprinančius žodžius, kuriuos popiežius Pranciškus mums sako apaštalinėje adhortacijoje „Evangelii Gaudium“: „Prisikėlęs ir pašlovintas Kristus yra gilioji mūsų vilties versmė ir jo pagalbos vykdant jo patikėtąją misiją niekada nestigs“ (EG 275). Ir toliau tęsia sakydamas: „Jo prisikėlimas nėra praeities dalykas, bet turi pasaulį persunkusios gyvybės jėgos. Kur visa atrodo jau mirę, vėl ima rodytis prisikėlimo daigai. Tai – neprilygstama jėga. Tiesa, dažnai atrodo, kad Dievo nėra: regime nemąžtantį neteisingumą, piktumą, abejingumą ir žiaurumą. Tačiau taip pat tikra ir tai, kad tamsybėje visada pradeda kaltis kažkas nauja, kas anksčiau ar vėliau duoda vaisių. Ant plyno lauko vėl užsispyrusiai ir nenugalimai rodosi gyvybė. Kad ir kaip būtų juoda, gėris grįžta, kalasi ir skleidžiasi. Pasaulyje kasdien atgimsta grožis, prisikelia perkeistas istorijos dramų. Vertybės visada vėl pasirodo naujais pavidalais, ir žmogus, tiesą sakant, dažnai atgimsta iš, regis, negrįžtamo būvio. Tai – prisikėlimo jėga ir kiekvienas evangelizuotojas yra tokios dinamikos įrankis“ (EG 276).
Pats Kristus mums yra sakęs, kad atėjo į pasaulį „duoti mums gyvybės apsčiai“ ir pažadėjo būti su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Todėl, kai artinamės prie Jo mūsų gyvenimas pasikeičia ir atsinaujina iš vidaus. Kristus mus išvaduoja iš bet kokio blogio ir pripildo mus savo ramybės ir vilties, tikros laisvės ir džiaugsmo, meilės ir kilnumo visų kitų atžvilgiu.
Apaštalas Paulius mus moko, kad Kristų išpažįstantys ir Juo tikintys mokosi nuplėšti nuo savęs „senąjį žmogų“, kuris yra blogio suvedžiotas ir apgaulingų troškimų sužeistas, ir gauna naują mąstymo būdą ir apsivelka „nauju Žmogumi“ Kristumi, sukurtu pagal Dievą teisume bei tiesos šventume. (plg Ef 4,22).
Šiandienos tikintieji negali užmiršti aktyvaus ir nuolat atnaujinančio Prisikėlusiojo Kristaus buvimo. Tokio buvimo, kuris mus pripildo tikėjimu ir tikrumu, kad Dievo pažadas yra išpildytas. Pasitikėjimu ir tikrumu, kad Dievo Karalystė, nežiūrint priešingų pasireiškimų, eina pirmyn. Pasitikėjimu ir tikrumu, kad Evangelijos žinia yra tiesos žodis ir, kad Dievo įsakymai yra mūsų laisvė.
Sunkumai yra ir jų visuomet bus: tie patys ar iškils nauji. Tačiau keičiamės mes patys, nes supratome, kad pasaulis taps geresnis, jeigu mes jį kasdien kursime sekdami prisikėlusiu Kristumi. Kiekvienas, ten kur esame ir tose pareigose, kurios mums yra patikėtos, įvairiose gyvenimo situacijose, esame kviečiami dirbti iš širdies, pilnai atsidavę, ir visu savo gyvenimu, visų gėriui ir laimei. Jėzus mumis pasitiki ir mus įpareigoja gyvenime būti čia ir dabar, būti vilties sėkla ir Jo taikos, tiesos, teisingumo ir meilės karalystės raugu.
Popiežius Pranciškus sako: „Kas savyje turi Dievo galią, meilę ir teisingumą, tam nereikia naudoti smurto. Jis kalba ir veikia remdamasis tiesa, grožiu ir meile. Prisikėlusį Viešpatį šiandien meldžiame malonės nepasiduoti išdidumui, kuris kursto smurtą ir karus, bet turėti drąsos ir nuolankumo atleisti ir siekti taikos. Jėzų nugalėtoją prašome, kad palengvintų kančias mūsų brolių, persekiojamų dėl Jo vardo, taip pat ir tų, kurie neteisingai kenčia dėl smurto ir šiuo metu vykstančių konfliktų. Jų labai daug! (Velykų žinia Urbi et Orbi, 2015)
Jo prisikėlimo galia, žvelgdami, klausydami ir sekdami Jėzumi įeiname į naują gyvenimą, kuris mums atveria akis, kad pasaulį matytume Dievo akimis ir kad mūsų visuomenėje kylančias problemas pasitiktume su Dievo jausmais, Jo supratimu ir meile. Su Kristumi įgijome naują gyvenimą, skleidžiantį džiaugsmą, taiką, atleidimą. Gyvenimą, kuris padeda plačiai atverti akis tiesai ir teisumui, ir kuris perkeičia konfliktus, neapykantą ir susipriešinimą į susitaikinimą ir brolystę.
Naują gyvenimą, kuris išlaisvindamas mus iš bet kokios egoizmo formos, užkerta kelią abejingumui, matant bet kokį žmogiškąjį vargą, mus įkvepia rūpintis kitų vargais. Nes Bažnyčia, ir joje esantis kiekvienas krikščionis, mums sako popiežius Pranciškus: „turi būti neužtarnauto gailestingumo vieta, kur visi galėtų jaustis priimti, mylimi, sulaukę atleidimo ir drąsinami tinkamai gyventi pagal Evangeliją“ (EG 114).
Be to, naujas gyvenimas, kurį mums duoda Jėzus, mus įpareigoja sekti Juo, kaip mokiniai misionieriai. „Prisikėlęs ir pašlovintas Kristus yra gilioji mūsų vilties versmė, ir jo pagalbos vykdant jo patikėtąją misiją niekada nestigs“ (EG 275).
Su jėga ir Jo Dvasios drąsa esame siunčiami skelbti Evangelijos žinią mūsų pasaulyje, kad sėdami Dievo žodžio sėklą visam pasauliui, mūsų laikų vyrai ir moterys galėtų pažinti Kristų ir tikėti Juo. Tokiu būdu Jo prisikėlimo perkeičiančioji jėga taps dar stipresnė ir daugelio širdyse liūdesį perkeis į džiaugsmą, neapykantą į meilę, melą į tiesą, abejingumą į įsipareigojimą, mirties kultūrą į gyvybę ir orumą saugančią kultūrą.
Prisikėlęs Kristus mus siunčia skelbti Evangeliją visam pasauliui tokiu būdu, kad, kaip sako Popiežius Pranciškus: ”Prašome taikos ir laisvės moterims ir vyrams, dėl pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų kaltės slegiamiems naujų ir senų vergystės formų.(…) Atstumtuosius, kalinius, vargšus, migrantus, kurie dažnai yra engiami ir nevertinami, ligonius ir kenčiančiuosius, vaikus, ypač tuos, kurie patyrė smurtą, visus gedinčiuosius, visus geros valios vyrus ir moteris tepasiekia guodžiantis Viešpaties Jėzaus balsas: „Ramybė jums!“ (Lk 24,36). Nebijokite. Prisikėliau ir dabar visada esu su jumis! (Velykų žinia Urbi et Orbi, 2015). Trumpai tariant, popiežius daugybę kartų kartoja, kad kurtume tokią visuomenę, kurioje nė vienas nebūtų atstumtas.
Šventasis Paulius sako, kad suprasdami, jog mes, krikščionys, per krikštą esame įkūnyti Kristuje, mūsų senasis buvimas nukryžiuotas kartu su Juo, mūsų nuodėmingoji asmenybė yra sunaikinta, todėl turime pradėti naują gyvenimą (plg. Rom 6,3). Todėl mums sako: Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. (…) Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą“ (Kol 3, 1-2, 9-10).
Visa tai yra įmanoma, nes Kristus, tas, kuris numirė ant kryžiaus ir buvo palaidotas, yra gyvas! Jis gyvena amžinai ir yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Taigi galime šaukti: linksmų šventų Velykų!
Kalbame apie pilną vilties šauksmą. Apie skelbimą, kad Dievas su savo nuostabia Apvaizda nėra svetimas mūsų istorijai ir nuolat gina žmogiškosios būtybės bylą.
Kristus mums apsireiškia persekiojamųjų, migrantų, pabėgėlių, ligonių, dvasiškai ar materialiai vargstančiųjų veidu, arba kaip tie, kurie praktikuoja tiesą ir gyvena meile, ta meile, kurią gavo ir dovanoja kitiems.
Taip kaip su Emauso mokiniais, prisikėlęs Kristus eina šalia mūsų, Jis sėdasi kartu su mumis prie Eucharistijos stalo, mus apšviečia savuoju žodžiu ir sustiprina savo Dvasia. Tuomet mes galime džiaugtis matydami Viešpatį.
Palaidokime visas mūsų gyvenime esančias pagoniškas nuostatas: egoizmą, hedonizmą, patogumus… ir gyvenkime, kaip tikri Dievo vaikai, liudydami velykinį džiaugsmą. Ieškokime to, kas aukštybėse ir išmeskime senąjį korupcijos ir blogio raugą, kad būtume naujai užminkyta nuoširdumo ir tiesos tešla iš kurios būtų galima iškepti meilės visuomenės duoną!
Neieškokite Viešpaties mirties slėniuose! Nei skausmas, nei kartėlis ir net nusivylimas neturi nieko bendra su prisikėlusiu Kristumi ir su tais, kurie Juo seka.
Stenkimės išmokti kiekvieną rytą žvelgti gailestingomis akimis į pasaulį, kad kasdien atrastume broliuose Jėzaus bruožus, nepasilikime savo praeityje apverkdami savus nuopuolius ar dejuodami dėl nuovargio, juk taip negalėsime išgyventi Velykų dinamikos.
„Nebijokite“, Džiaukitės“, Eikite ir skelbkite“.
Perkeiskime savo širdis ir pradėkime gyventi savo gyvenimą darydami gera ir praktiškai atlikdami gailestingumo darbus!
Šiais metais Bažnyčia mums siūlo išskirtinę asmenybę, kankinį arkivyskupą Teofilių Matulionį, kaip sektiną pavyzdį, kad galėtume ištikimai ir su džiaugsmu gyventi mūsų velykinį gyvenimą.
Jo gyvenime mes randame tvirto, nuoseklaus ir drąsaus tikėjimo pavyzdį, padedančio ginti sąžinės bei religijos laisvę ir kovoti už ją, nes Teofilius pats buvo stipriai prisirišęs prie prisikėlusiojo Kristaus.
Tuo metu Lietuvoje vyravo antikrikščioniška ideologija, kuri stengėsi visiškai išnaikinti Bažnyčią, katalikų tikėjimą, kultūros ir lietuviško identiteto pamatinį elementą.
Arkivyskupas Teofilius Lietuvos Bažnyčiai davė dvasinį lobį, kuris dažnai mums padės mūsų kasdieniame liudijime, prisimenant šių dienų persekiojimų iššūkį, kuris gal ir nėra prievartinis, tačiau lygiai taip pat žudantis, nes yra gerai apgalvotas, kad diskredituotų mūsų krikščioniškąjį palikimą.
Arkivyskupo Teofiliaus liudijimas mums atskleidžia iš vienos pusės gėrio grožį ir orumą, iš kitos pusės neracionalią blogio kvailystę.
Kankiniai visuomet mus ragina nebijoti ir kviečia atkakliai ir drąsiai išlikti tikėjime, nes Viešpats Jėzus prisikėlė ir visuomet yra su mumis iki pasaulio pabaigos.
Iš visos širdies jums linkiu džiaugsmingo susitikimo su prisikėlusiu Viešpačiu.
Te prisikėlęs Kristus suteikia ramybę, džiaugsmą, taiką ir viltį jums visiems ir jūsų artimiesiems!
Kristus prisikėlė! Linksmų Šventų Velykų!
