Categories: Vatikanas

Apaštalinio Nuncijaus pamokslas

Gegužės 26 – 28 dienomis vyko Palangos vasaros sezono atidarymas.
Sunku būtų pristatyti ir papasakoti apie visus nuostabius renginius, kuriuos vietiniams ir svečiams paruošė miesto organizacijos.
Visų dienų visi renginiai skirti mums visiems, kad Palanga mums būtų – džiaugsmo ir vilties miestu. Miesto grožį sudaro nuostabiai besikeičianti infrastruktūra, nauji ir atnaujinti pastatai, tačiau miesto charakterį – esminę jo savybę formuoja kiekvienas žmogus, vietinis ir svečias.
Džiugu, kad miestas gražėja, džiugu, kad atvykstantys randa kaip aktyviai praleisti poilsio dienas, kad naujomis jėgomis, nauju džiaugsmu ir nauja viltimi grįžtų į kasdienybę.
Didžiulė malonę ir džiaugsmas, kad Šv. Mišių maldoje už Palangą su mumis ir už mus meldėsi J. E. Arkivyskupas, Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje ir Baltijos šalyse, Pedro Lopez Quintana.
Dalinamės Ekscelencijos Arkivyskupo sveikinimo žodžiu:

Apaštalinio Nuncijaus,
E. Arkivyskupo Pedro Lopez Quintana,
 Homilija
2016 gegužės 28d., Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ir vėl su jumis susitinku šį sekmadienį, Viešpaties dangun žengimo šventėje ir kad kartu su jumis galiu aukoti šią šventąją Eucharistiją.
Dėkoju jums visiems, o ypatingai jūsų klebonui Mariui Venskui už malonų kvietimą atvykti pas jus. Perduodamas jums Šventojo Tėvo palaiminimą ir sveikindamas Jus visus, linkiu Viešpaties taikos, tebūna ji visuomet su jumis ir tenužengia ant jūsų šeimų.
Išsakykime savo padėkas Dievui “didžiajame dėkojime” tai yra Eucharistijoje, kurią švęsime šioje gražioje bažnyčioje. Šlovinkime ir dėkokime Dievui už visas Jo dovanas, prašykime Viešpaties palaiminimo jūsų miestui, kuris šiandien pradeda šventinį sezoną. Prisiminkime brangius savo šeimos narius, tuos, kurie dirba tam, kad gerintų miesto gerbūvį ir rūpinasi nuoširdžiu svečių priėmimu.
Dievo Žodis pasakoja tą įvykį, kurį mes šiandien švenčiame – Viešpaties dangun žengimo šventę. “Buvo paimtas aukštyn”, taip sako Apaštalų darbų pirmasis skaitinys. Prisikėlęs Kristus žengią į dangų su savo žmogyste: Velykų slėpinys pasiekia kulminaciją.  Jėzus Kristus nuo kryžiaus ir iš kapo tamsos pereina į prisikėlimo šviesą, pilną garbės Dievo meilės slėpinį. Viešpats Jėzus po to, kai su mumis pasidalino žmogyste, kad mus padarytų savo dieviškojo gyvenimo dalininkais, mums atveria dangaus vartus.
Po keturiasdešimties dienų po prisikėlimo Jėzus grįžo namo į dangų ir atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje.
Tėvo Sūnus grįžo namo – į dangų – atlikęs savo misiją, kurią Tėvas jam buvo patikėjęs.
O žemėje paliko kai ką, kas tęstų darbą, kurį pradėjo savo įsikūnijimu.
Paliko vienuolika vyrų, kuriuos mylėjo ir kurie Jį mylėjo.
Švenčiame dangun žengimo šventę, kaip tai darė pirmieji krikščionys, kad prisimintų ką nors iš to ką visuomet ir mes norime girdėti: Štai, esu su jumis per visas dienas, iki pasaulio pabaigos. Kai ateis Šventoji Dvasia pas jus, gausite jėgos būti mano liudytojais”.
Esame gavę jėgą, kuri mums nepriklauso, kuri niekuomet nebuvo ir niekada nebus mūsų. Esame gavę Dvasios galybę.
Jėzaus pažadas, kuris yra mumyse, mus išlaisvina nuo pasitikėjimo žmogiškaisiais lyderiais, nesvarbu kokie šventi ir kokie nuostabūs jie būtų.
Viena tiesa, vienas mokymas, vienas tikėjimas, kuriame nėra žmogiškiesiems lyderiams vietos. Tik vienintelis lyderis, viena ir vienintelė tiesa, vienintelis kelias, tik vienas gyvenimas – Kristus.
Tačiau Kristui neužtenka vien tik akių arba širdies, Jam reikia žmonių, kurie gyventų Jo žinia ir sektų Juo.
Prie Jėzaus įvykdytos misijos dabar prisijungia ir misija, kurią kiekvienas iš mūsų privalome pabaigti šiandienos Bažnyčioje.
Dabar prasideda Bažnyčios laikas, misijos laikas, laikas palikti transcendentinius tiesos ir teisingumo pėdsakus, žvelgti į dangų ir pasaulį bei  būti Viešpaties liudytojais, pasiuntiniais, nes Jis pats yra „Bažnyčios galva“.
Esu beveik tikras, kad kiekvienas iš mūsų šiandien žvelgdamas į dangų, trokšta plačiai nusišypsoti, nes jo vidus šaukia: ačiū Tau, Viešpatie, kad padrąsinai mane kai to man reikėjo, kad pajudėčiau, išeičiau į pasaulį ieškoti Tavęs ir dalintis Tavimi su kitais priimant Tavo kvietimą: „Eikite ir skelbkite visoms tautoms, krikštydami jas vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios, mokykite juos laikytis viso, ką jums įsakiau. Štai, esu su jumis per visas dienas, iki pasaulio pabaigos“.
Tai yra pati geriausia žinia iš Jėzaus įžengusio į dangų, nuėjusio ten, kad visuomet pasiliktų.
Šventė, kurią šiandien švenčiame, mums visiems yra šviesa ir viltis. Mūsų nušviestas kelias, mūsų likimas nėra nesvarbus, nes tai yra gyvenimas su Dievu – amžinas gyvenimas. Tokia tai yra mūsų gyvenimo tiesa Dievo meilės šviesoje, mums apreikštoje Jėzuje Kristuje. Savo įsikūnijimu Dievo Sūnus susivienijo su mumis per žmogystę ir tuo būdu jo Velykų Prisikėlimas yra ir mūsų Velykos, tai kas atsitiko jam atsitiks ir mums, dangus atsivėrė Jam, dangus yra atvertas ir mums visiems.
Mūsų žmogiškoji istorija gali atrodyti tamsi, valdoma atsitiktinių įvykių arba kieno nors piktos valios. Tačiau mūsų akys gali būti išgydytos ir gali matyti, Jėzaus Kristaus tikėjimo šviesoje, mūsų tikslas – į kurį esame kreipiami – vienybė su Dievu. Esame pakviesti keliauti žvelgdami pirmyn, keliauti vienas kitam pagelbėdami, kad nepritrūktume jėgų ir būtume bei išliktume viltingi.
Keliaukime pasitikėdami, nes Mergelė Marija, mūsų dangiškoji Motina, mus visuomet lydi ir užtaria laikydama savo motiniškose rankose. Ji, kuri žino kelią ir jau džiaugiasi savo Sūnaus garbėje, teveda mus ir globoja mūsų kelionėje Tėvo namų link – į susitikimą su Jo Sūnumi Jėzumi.