Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija


Šv. Mišios aukojamos:
Sekmadieniais: Votyva  – 10.00 val.
Suma  – 11.30 val.
Šiokiadieniais:   19.00 val. (vasaros laiku) ir 18.00 val. (žiemos laiku).
Pirmadieniais Šv. Mišios neaukojamos!
Aukotojų intencija (sudėtinės) Šv. Mišios aukojamos:
Pirmą mėnesio:
     ANTRADIENĮ      Šv. Antano garbei – 19.00 val. (žiemos laiku 18.00 val.)
     PENKTADIENĮ     Švč. Jėzaus širdies garbei – 10.00 val.
     ŠEŠTADIENĮ       Švč. M. Marijos garbei – 9.00 val.
Paskutinį mėnesio:
     PENKTADIENĮ  Už mirusius – 10.00 val.
Parapijos šventės:
Sekminės. Šv. Mišios aukojamos 10 val. ir 11.30 val.
Porciunkulės atlaidai (švenčiami pirmąjį rugpjūčio sekmadienį).
Šv. Mišios  aukojamos 9.00 val. ir 11.30 val.
Bažnyčios lankymas:
bažnyčia atidaryta tikinčiųjų lankymui kiekvieną dieną nuo 9 val. ryto iki vakaro Šv. Mišių.
Kontaktai:
Klebonas kun. Juozas RUDYS
tel.: 8 445 58 157
mob. tel.: 8 611 35195
El. p. juozasrudys@gmail.com

 

SALANTŲ PARAPIJA
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo bažnyčia

Parapijos istorija 
   Jau 1630 m. liepos 26 d. Alšėnuose parengtame fundacijos akte minima Salantuose pastatyta pirmoji bažnyčia. Pripažinus teisiškai bažnyčios fundaciją, ji 1631 m. kovo 13 d. įrašyta į Lietuvos Metriką ir tuo pagrindu Žemaičių vyskupas įsteigė Salantų parapiją. Tiesa, perrašant fundacijos dokumentą datoje įsivėlė korektūros klaida. Todėl nuo 1873 m. Žemaičių vyskupijos kunigų kalendoriuose „Directorium horarum…“ pradėjus skelbti bažnyčių steigimo datas buvo nurodoma, kad Salantų bažnyčia funduota 1603 m. Bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulas.
   Parapijoje visada buvo aktyvi švietėjiška, kultūrinė bei pastoracinė veikla. Kartu su bažnyčios fundacija, nuo 1630 m. su pertraukomis veikė parapijinė mokykla. Nuo 1635 m. veikė bažnytinė Angelo Sargo brolija. 1728 m. įsteigta Švč. Trejybės brolija. Nuo 1746 m. įkuriama Šv. Barboros brolija. 1781 m. parapijoje veikė Švč. Mergelės Marijos brolija. 1906 m. įsteigtas „Saulės“ švietimo draugijos skyrius, o sekančiais metai veikė dvi šios draugijos mokyklos berniukams ir mergaitėms. 1909 m. įsteigtas Lietuvių katalikų baivybės draugijos Salantų skyrius. 1916 m. veikė „Pavasario“ kuopa, 1929 m. parapijoje veikė Maldos apaštalavimo arba Švč. Jėzaus Širdies sąjungos skyrius ir Švč. Sakramento brolija. 1936 m. veikė šios bažnytinės brolijos: Švč. Sakramento, Maldos apaštalavimo, Vyrų apaštalavimo, Gyvojo rožinio, Eucharistijos karžygių, Krikščioniškojo mokslo, Tretininkų, o taip pat ir katalikiškų draugijų skyriai: pavasarininkų kuopa, angelaičiai, Lietuvių katalikių moterų ir Lietuvių katalikų vyrų sąjunga.

Bažnyčios istorija
   Iki dabartinės bažnyčios, parapija savo istorija skaičiuoja dar dvi medines bažnyčias. Pirmoji pastatyta 1630m. Šiai susidėvėjus, 1724 m. buvo pastatyta antroji Salantų bažnyčia, kuri 1847 buvo suremontuota ir perstatyta. Dabartinės bažnyčios projektas parengtas 1900 m. Projekto autorius švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas. 1906 m kovo 26 nugriauta senoji bažnyčia, o tų pačių metų gegužės mėn. pradėti mūryti dabartinės bažnyčios pamatai. 1911 m. rugsėjo 2 d. techninė komisija pripažino, kad iš techninės pusės bendruomeninėms pamaldoms nėra jokių kliūčių. Bažnyčios ilgis apie 50, 7 m ir apie (per kryžmą 33,1 m) 22,4 m pločio. Bokštų aukštis 58,5 m. 1912-1914 m. vyko bažnyčios įrengimo darbai. Bažnyčia konsekruota 1919 m. liepos mėn. Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus. Iki šių dienų miestelį puošia Neogotikinė bažnyčia. Bažnyčioje ypatingą vietą užima stebuklais garsėjantis (tą liudija ir votai) Šv. Marijos su Kūdikiu (1623 m.) paveikslas.

[fancygallery id=“2″ album=“49″]

Istoriniai šaltiniai:
„Salantų bažnyčia. Istorija, meno vertybės ir žmonės“, VDA leidykla, 2011