29
Categories: Naujienos ir įvykiai

Šv. Roko Atlaidai

Rugpjūčio 16 d. vykusių šv. Roko atlaidų šventimo pagrindinis įvykis buvo sumos šv. Mišios, kurioms vadovavo Vatikano pasiuntinys Lietuvai arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Su juo šv. Mišias koncelebravo ir du Telšių vyskupai – Jonas Boruta SJ ir Linas Vodopjanovas OFM bei parapijos ir svečiai kunigai.

Sausakimšoje bažnyčioje susirinkusių tikinčiųjų maldą lydėjo jungtinio Gargždų ir Palangos parapijų choro giesmės. Šventojo Tėvo vardu pasveikinęs tikinčiuosius arkivyskupas Pedro Lopez Quintana pasakė homiliją:

„Brangūs broliai ir seserys Kristuje Jėzuje,

Man labai džiugu būti kartu su jumis šioje gražioje jūsų parapijos Palangos bažnyčioje ir švęsti Eucharistiją kartu su jumis pagerbiant Šventąjį Roką.

Ypač nuoširdžiai sveikinu jūsų kleboną gerbiamą kunigą Marių Venskų, kuris mane taip maloniai pakvietė aukoti šią Šventųjų Mišių auką.

Visiems jums, brangūs kunigai, vienuoliai ir tikintieji perduodu mūsų popiežiaus Pranciškaus meilę ir bendrystę, kuris mane siuntė pas jus kaip Jo atstovą jūsų šalyje teikti Jo Apaštalinį Palaiminimą.

Šventųjų, ypač šv. Roko pavyzdys visų pirmiausia mus drąsina ir teikia postūmį. Per šiuos pavyzdžius atskleidžiame, kad apsimoka „veltis į žaidimą“ dėl Kristaus, kad šventumas yra atiduotas į mūsų rankas, o būti šventu yra visiškai įmanoma ir tai nėra rezervuota išskirtinei mažumai. Jie mus moko, kad diena po dienos turime stengtis tapti šventais.

Šv. Rokas, pastūmėtas troškimo sekti Jėzų neturtu ir mokyti krikščionių tikėjimo, paliko viską, ką turėjo  ir pradėjo piligrimystės kelionę į Romą.

Šv. Rokas buvo piligrimu. Piligrimas – tas, kurio kelionės tikslas yra ieškojimas. Piligrimas yra tas, kuris turėdamas tikslą, įveikia bet kokį kelią. Taip ir mes visi tam, kad ką nors pasiektume, turime dėti reikiamas pastangas ir keliauti. Tačiau nesvarbu, koks būtų kelias, jis nebus be akmenų, kitaip tariant, be sunkumų ir nepatogumų. Šv. Rokas pradėdamas savo kelionę pasitikėjo vien tik Dievo duodama stiprybe. Taip pat ir jis patyrė sunkumų, nepatogumų. Dievas mums leidžia patirti sunkumus ne tam, kad mes vargtume, bet pasitiki, kad Jo padedami esame pajėgūs juos įveikti.

Veikli šv. Roko meilė pasireiškė per užsikrėtusių raupsais ligonių slaugymą. Taip įvykdavo nuostabūs ir nepaaiškinami išgydymai.

Mes taip pat šiandien turime gydyti „ligas“ ir  „raupsus“, kurie slegia mūsų  bendruomenes ir visuomenę: sugyvenimo, dialogo trūkumas, nesantaika, kritika, neapykanta, nuoskaudos, išnaudojimai, pavydas, egoizmas, prievarta, diskriminacija. Visa tai yra artimo meilės trūkumo vaisius.

Turime pasakyti TAIP gyvenimui ir gyventi meile. Žvelgiame šiandien į šv. Roką, kuris kovojo prieš blogį patarnaudamas kitiems.

Būti čia, šventojo Roko atlaiduose, ir tikėti Jėzumi Kristumi reiškia pakeisti, nukreipti savo žvilgsnį į žmogų. Šis žvilgsnis turėtų būti pasitikėjimo ir vilties žvilgsnis. Žmogiškoji būtybė visuomet yra verta pagarbos ir meilės. Žmogus turi teisę nebūti nuvertintas iki objekto ar kažkokio daikto, kuriuo būtų galima naudotis savo malonumui; jis negali būti pažemintas iki paprasčiausios priemonės kitų naudai ir jų interesams pasiekti. Asmuo yra savyje gėris ir visada turi ieškoti visiškos savo brandos.

Įvairiausi žmogaus teisų pažeidimai skausmingai pažeidžia kiekvieno geros valios žmogaus sąmonę.

Šios teisės yra prigimtiniai žmogiškojo orumo poreikiai bei turi savyje visų pirma dvasinių ir materialinių poreikių patenkinimą. Šios teisės apima visus žmogaus gyvenimo etapus ir kiekvieną politinį, socialinį, ekonominį, bei kultūrinį kontekstą. Tai yra visuma, aiškiai nukreipta visais aspektais siekti žmogaus ir visuomenės gėrio.

Šventasis Jonas Paulius II savo mokyme mums paliko žmogaus teisių sąrašą:

  • teisė į gyvybę, kuri yra neišskiriamai susijusi su vaiko teise augti po motinos širdimi nuo pradėjimo akimirkos;
  • teisė gyventi šeimoje ir moralioje terpėje, kuri būtų palanki asmenybės vystymuisi;
  • teisė lavinti savo intelektą, savo asmeninėje laisvėje ir tiesoje per mokslinius tyrimus ir žinias;
  • teisė, kuri apima žmogaus dalyvavimą auginant žemės gėrybes savo ir kitų brangių žmonių reikmėms;
  • teisė laisvai sukurti šeimą, priimti ir auklėti vaikus, atsakingai naudojantis savo lytiškumu.

Šių teisių šaltinis ir sintezė yra tam tikra prasme religijos laisvė, suprasta kaip teisė gyventi pagal savo tikėjimo tiesas ir pagal transcendentinį paties žmogaus orumą.

Pirmoji teisė pateikta šiame sąraše yra teisė į gyvybę nuo savo prasidėjimo akimirkos iki natūralios pabaigos. Ši teisė šiandien yra lengvai ir dažnai pažeidžiama bei negerbiama.

Deja ir po gimimo šiandien matome, kaip vaikų gyvybė ir toliau patenka į bado, vargo, ligų, piktnaudžiavimo, prievartos, išnaudojimo pavojus.

Taip pat alkoholio, bei narkotikų vartojimo reiškinys tarp mūsų visuomenės jaunimo yra augančio nerimo tikrovė.

Deja, labai gerai žinome, kad narkotikai ir alkoholis neįsiveržia į žmogaus gyvenimą kaip žaibas, bet – kaip sėkla, kuri įsišaknija iš anksto paruoštoje dirvoje, kartais per pačių tėvų blogą pavyzdį.

Tada prarandama gyvenimo prasmė, asmuo netenka savo orumo, tuomet einama  nusivylimo ir savęs naikinimo keliu.

Prieš šią liūdną neteisybių gausos prieš žmogaus gyvybę (prieš ar po gimimo) panoramą, Šv. Jonas Paulius II visus, taip pat ir kiekvieną mūsų kvietė atsakomybei šiais žodžiais, ragindamas: „gerbti, saugoti ir mylėti gyvybę, bet kokią žmogaus gyvybę, ir tarnauti jai. Tik šia kryptimi eidami rasite teisingumą, vystymąsi, tikrą laisvę, taiką ir laimę.“ (Enciklika Evangelium vitae, 5).

Ačiū Dievui, kad daug šio krašto vyrų ir moterų dar vertina gyvybę. Šiuos vyrus ir moteris Bažnyčia kviečia tapti gyvybės pranašais bei liudyti auklėjant savo vaikus taip, kad  jie gerbtų ir saugotų šią aukščiausią vertybę, kad dalyvaudami savo bendruomenėse stiprintų bendro gyvenimo ryšius ir statytų politiškai aktyvią bendruomenę, kuri išliks tik vertindama ir palaikydama žmogaus gyvenimą ir jo neliečiamą orumą.

Rytoj, pirmadienį, daugelis jūsų grįšite į kasdienį gyvenimą ir kasdienius darbus. Būtent ten mes privalome įsipareigoti kurti geresnę visuomenę, geresnį, vertybių pilną, pasaulį. Kurti atnaujintu tikėjimu, kuris padarys mūsų gyvenimą vilties ženklu tiems, kuriuos sutinkame savo aplinkoje.

Prašykime Viešpatį per Šv. Roko užtarimą, kad mums padėtų suprasti, kaip kelionėje įveikti sunkumus ir kaip turime kovoti su visu tuo, kas smukdo ir griauna bendrą žmonių gyvenimą ir socialinę harmoniją. Tegul mūsų Motina, Mergelė Marija, Paimtoji į dangų tampa paskatinimu mūsų vilčiai ir džiaugsmui.

Telaimina jus Viešpats! Amen!”           

Po šv. Mišių prie parapijos namų parkelyje vyko šventinė popietė, kurios metu susirinkusius žmones linksmino kaimo kapela „Sadūnai“, buvo dalijama kareiviška košė.

© Vitalijaus Janušonio nuotraukos