br. Julius Sasnauskas OFM
Kaip ir buvo skelbta, penktadienį pradėjome gavėnios susikaupimo – rekolekcijų savaitgalį Palangos parapijoje. Šį savaitgalį kartu su mumis meldžiasi ir Dievo Žodžiu dalijasi br. Julius Sasnauskas OFM.
Pirmoji diena buvo skirta visiems jauniems, amžiumi ir širdimi, žmonėms. Kai kalbama iš širdies ir gyvenimiškos patirties, sunku ir gal net neįmanoma sutalpinti į raidžių ir teksto rėmus. Tačiau norisi bent maža dalele to, kas buvo su mumis ir tarp mūsų, pasidalinti. Keletas minčių iš susitikimo.
Kartais gąsdinanti, savo ribojimais ir draudimais, atrodo gavėnia… Sunku ja gyventi kai ji prasideda nuo minčių – to negaliu, šitas draudžiama ir pan., tačiau gavėnios esmė – įdomi vidinė kelionė, link krikšto pažadų atnaujinimo. Kelionė, kurią ypatingai išryškina bendruomenių katechumenai (suaugusieji, trokštantys ir besiruošiantys priimti Krikšto sakramentą), artėjantys prie sakramento. Kiekvienam krikščioniui gavėnia – ėjimas link Velyknakčio vigilijos, kur atnaujinami Krikšto pažadai. Natūralu, mąstant apie save, šalia esantį, apie Dievą, suvokti, kad nori kažko atsisakyti, kažką keisti, kažkuo dalintis. Taigi gavėnia, pirmiausia yra laikas skirtas dar artimiau ir labiau pažinti Dievą. Visą gavėnios laikotarpį, susivaldymas, askezė ir atgaila turi vienintelį tikslą – padaryti mūsų širdį atviresnę Viešpačiui.
Būna gyvenime akimirkų, kai su netikėtai, trumpam sutiktu žmogumi, nedrąsiai užsimezgęs pokalbis virsta tvirta draugyste. Būna, kad tik pradėjęs bendrauti, jauti, kad gali pasitikėti tuo žmogumi, gali keliauti su juo, su juo įdomu. Tokią pat trauką turi Jėzus. Kai pažįsti Jį, pajauti, kad gali keliauti su Juo, pasitikėti, rasti Jam vietos savame gyvenime. Pamilus Jėzų, užsimezgęs ryšys su Juo, nenubraukia, nesumenkina ir nenustumia regimojo pasaulio į nuošalę. Priešingai, iš artimo asmeninio bendravimo su Jėzumi gimsta naujas ryšys – su savimi, šalia esančiu žmogumi ir visu regimuoju pasauliu.
Prieš Šv. Mišių auką, ne tik parapijos jaunimas, bet ir visi bažnyčioje buvę tikintieji, apmąstė Jėzaus Kryžiaus Kelią, įvardindami „14 Jėzaus trūkumų“. Tai trūkumai, dažnai pastebimi žvelgiant iš protingos, skaičiuojančios ir „šiandienos“ žmogaus perspektyvos, kurie provokuoja, kad tai taptų mūsų savasties dalimi. Pasitikėjimas žmogumi, atlaidumas to prašančiam, ypatingas vertinimas kiekvieno, kad ir pasiklydusio žmogaus, ir tai tik keletas iš tų keturiolikos, kurie buvo apmąstyti Kryžiaus Kelyje.
Šv. Mišių metu br. Julius pridėjo dar vieną Jėzaus trūkumą – nenuspėjamumą. Sunku, žmogaus minties kategorijomis, sutalpinti, įrėminti Jėzų ir Jo veikimą. Jis nenuspėjamas… Nežinai, žmogau, kada, per ką ir kokį įvykį būsi Jo paliestas, pakeistas ir pašauktas. Jis randa būdų kaip prakalbinti kiekvieno mūsų širdį, kad gyventume su Juo, per Jį ir Jame.
P.S. tai nėra tikslios citatos, nei įrašo perteikimas tekste. Tai mintys, tarp daugelio kitų minčių iš pirmos rekolekcijų dienos.
© Vitalijaus janušonio nuotraukos
