23
Categories: Naujienos ir įvykiai, Vyskupai

Atvelykio pamokslas

J. E. Vyskupo Kęstučio Kėvalo

Atvėlykio ir Dievo Gailestingumo Sekmadienio, Homilijos,

Palangos Bažnyčioje

MINTYS:

  1. Šalia džiaugsmingos šios savaitės nuotaikos Dievo žodis mums pateikia ir kitą medalio pusę, būtent mokinių abejones, netikėjimą ir baimę: “durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms” Marija Magdalietė “nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo.” “Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.” “ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią”

Žmogus yra linkęs patikėti bloga žinia, lengviau nei gera. Psichologai tai aiškina saugumo poreikio patenkinimu, teologai kalba apie prigimtinį žmogaus sužeistumą vadinama prigimtine nuodėme. “Kas pas Jus mokykloje vyksta?”

  1. Dar daugiau geroms žinioms žmogus netgi reiškia sąlygas, nes jam jos rodosi įtartinos, maždaug taip sakant: “tai yra per daug gerai, kad tai būtų tiesa” Štai Tomas sako: “Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“ Tai sąlyga, kurios neįvykdžius žmogus atsisako rodyti savo iniciatyvą. Nemažai žmonių stato salygas Dievui, jei Tu egzistuoji, kodėl yra kančia, kodėl kunigai tokie, kodėl Tavo tokia bažnyčia netobula ir t.t.
  1. Čia pasireiškia Dievo besąlyginis gailestingumas žmogui: Jis ne tik siunčia jiems ramybę, nežiūrint jų netikėjimo. Prisikėlęs Jėzus juos įgalina tapti Jo žinios misionieriais ir patiems nešti gailestingumą: “Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.
  1. Mūsų tikėjimas ir pasitikėjimas Kristumi yra mūsų asmeniškas atsakas į Jo gailestingumą. II šiandienos skaitinys iš apaštalo Jono laiško: “Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį.”
  2. “Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa” Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį”
  1. „Jėzus Kristus yra Dievo gailestingumo veidas“, skelbia popiežiaus Pranciškaus bulės pirmasis sakinys kuri buvo skirta Jubiliejiniams Gailestingumo metams. Žodyje „gailestingumas“ yra krikščioniško tikėjimo slėpinio sintezė. Dievo gailestingumas tapo gyvu, pasiekiamu ir paliečiamu per Jėzų iš Nazareto. Jėzus savo žodžiais, gestais ir visu savimi apreiškia Dievo gailestingumą. Gailestingumas yra tai, kas apibūdina Dievo prigimtį ir Jo veikimą, Jėzaus asmenį ir misiją. Gailestingumas yra tai, kuo turi pasižymėti krikščioniškas gyvenimo būdas tų, kurie yra Kristaus mokiniai. Gailestingumas nėra vien Tėvo elgesio taisyklė, bet ir kriterijus supratimui, kas yra jo vaikai. Mes patiriame gailestingumą ir patys turime juo gyventi. Atleidimas už įžeidimus yra pati aiškiausia gailestingos meilės išraiška ir mums, krikščionims, tai moralinis imperatyvas, kurio negalime aplenkti. Daugybę kartų yra sunku atleisti, bet atleidimas yra įrankis mūsų trapiose rankose, kad pasiektume širdies ramybę. Nuoskaudos, pykčio, prievartos ir keršto ištirpimas yra būtinos sąlygos laimingam gyvenimui. Meilė nėra ir negali būti abstrakti, ji paliečia kasdienį elgesį.

Gailestingojo Jėzaus atvaizdas seseriai Faustinai buvo apreikštas 1931-ųjų vasario 22 dieną Polocko vienuolyne. „Vakare, kai buvau celėje, – rašo ji dienoraštyje, – išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtinės, ėjo du dideli spinduliai, vienas raudonas, kitas baltas“. Pasak šventosios, tada Jėzus jai pasakė: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Noriu, kad tas paveikslas būtų iškilmingai pašventintas pirmą sekmadienį po Velykų, ir tas sekmadienis turi būti Gailestingumo šventė. Per jį sieloms teiksiu daug malonių, todėl tegu jis būna prieinamas kiekvienai sielai“