Categories: Įvairūs

Apie pastoracinę tarybą

Kristaus įsteigtoji Bažnyčia yra įpareigota skelbti Gerąją Naujieną visam pasauliui. Bažnyčia – tai ne tik popiežius, vyskupai ir kunigai, bet ir visi pakrikštytieji, gyvenantys tikėjimo ir meilės vienybėje su savo ganytojais. Pirmieji krikščionys gerai suprato savo pareigą liudyti Kristų ir stengėsi kuo galėdami padėti apaštalams vykdyti šią pasiuntinybę.
    II Vatikano santarybos priimtame dekrete apie pasauliečių apaštalavimą yra toks nurodymas: „Vyskupai, klebonai ir visi kiti kunigai bei kunigai vienuoliai teturi prieš akis, kad teisė ir pareiga apaštalauti priklauso visiems tikintiesiems, tiek dvasininkams, tiek ir pasauliečiams ir kad Bažnyčios statyboje taip pat ir pasauliečiams priklauso sava dalis. Todėl tegul broliškai su pasauliečiais dirba Bažnyčioje ir vardan Bažnyčios“ (II Vatik. sus. nut. psl. 363,1968).
    Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje įsigalėjusi ateistinė valdžia stengėsi supriešinti dvasininkiją su pasauliečiais tikinčiaisiais. Bendruomenių (parapijų) vadovais buvo norima padaryti parapijų komitetus, taip vadinamus „dvidešimtukus“. Kunigai buvo laikomi tik samdiniais-kulto tarnais, kurių veikla turėjo būti parapijos komiteto akylai stebima ir kontroliuojama. Kunigai negalėjo įeiti į parapijos komiteto sudėtį ir, tuo labiau, jam vadovauti. Tuo tarpu, pagal Bažnyčios mintį, kunigai paties dieviškojo Mokytojo Kristaus yra siunčiami, kad sutelktų Dievo tautą ir vadovautų jos kelyje į išganymą, aktyviai bendradarbiaujant tikintiesiems. Norime nuoširdžiai padėkoti parapijų komitetams, kurie tais sunkiais metais gerbė, gynė ir rėmė savo dvasios vadus, nepasidavė valdžios atstovų mėginimui įtraukti juos į Bažnyčios dvasiai priešingą veiklą.
    Dabar, atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, mūsų krašte Katalikų Bažnyčia gali savarankiškai tvarkyti savo viešus reikalus, vadovaudamasi tik bažnytine teise. Todėl Lietuvos Vyskupų Konferencija nutarė, pagal II Vatikano santarybos mintį, pertvarkyti parapijų komitetus, vietoj jų įsteigiant pastoracines tarybas. Tikimės, kad šios tarybos, sudarytos iš dvasininkų ir pasauliečių bei turinčios patariamąjį balsą, bus rimta parama parapijų klebonams sprendžiant svarbiausius pastoracinius uždavinius ir padedant šiuos sprendimus įgyvendinti.
    Pagrindinis tikslas, kurio visa savo veikia siekia pastoracinės tarybos: padėti kunigams formuoti parapijos religinį gyvenimą, įtraukiant kuo daugiau tikinčiųjų į aktyvią veiklą, palaikyti parapijoje brolišką meilę ir sugyvenimą.
    Siekdama savo veikla apimti visas gyvenimo sritis, pastoracinė taryba organizuoja darbą sekcijose.

Galimos tokios sekcijos:

  1.  Liturgijos sekcija, kurios nariai rūpinasi pamaldų organizavimu, įvairių religinių švenčių programomis ir pan.;
  2.  Šeimos sekcijos nariai organizuoja jaunimo rengimą šeimos gyvenimui, rūpinasi materialine ir dvasine parama jaunoms šeimoms;
  3.  Katekizacijos sekcija organizuoja vaikų, jaunimo ir suaugusių katekizaciją, padeda jiems giliau susipažinti su tikėjimo pagrindais ir jais vadovautis kasdieniniame gyvenime;
  4.  Jaunimo sekcija globoja katalikiškas jaunimo ir vaikų organizacijas, padeda spręsti kitus jaunimą liečiančius klausimus, kaip pvz.: kultūringo laisvalaikio praleidimo ir pan.;
  5.  Karitatyvinė sekcija rūpinasi seneliais, ligoniais, alkoholikais ir kt. materialinės ar dvasinės pagalbos reikalingais žmonėmis;
  6.  Spaudos sekcija rūpinasi katalikiškos spaudos platinimu, informacijos pateikimu katalikiškiems leidiniams, knygynėlių, bibliotekų steigimu ir kt.;
  7.  Ekonominė sekcija rūpinasi parapijai priklausančių pastatų ir kt. objektų remontu, padeda klebonui tvarkyti parapijos ekonominius reikalus.
  8.  Parapijose, kurių teritorijoje gyvena įvairių konfesijų žmonės, tikslinga įsteigti ekumeninę sekciją, kuri padėtų palaikyti gerus, broliškus tarpusavio santykius.

    Pastoracinę tarybą sudaro 10-15 asmenų. Esant reikalui narių skaičius gali būti ir didesnis. Į tarybą įeina parapijoje dirbantys kunigai, diakonai ir gerą vardą turintys pasauliečiai katalikai, įvairių sričių specialistai, kurie galėtų sėkmingai darbuotis atitinkamose sekcijose. Reikėtų siekti, kad taryboje būtų atstovaujami visi parapijiečių sluoksniai: inteligentai, darbininkai, valstiečiai, jaunimas.
    Pastoracinių tarybų narius – pasauliečius renka parapijiečiai. Dalį jų gali skirti ir klebonas. Klebonams patariama skirti į pastoracinę tarybą aktyviai veikiančius parapijos „Caritas“ skyriaus karitatyvinės jaunimo ir šeimos sekcijų narius.
    Apie pastoracinės tarybos narių rinkimus klebonai iš anksto paskelbia iš sakyklos, nurodo reikiamą išrinkti narių skaičių ir paprašo siūlyti tinkamus kandidatus. Sudaroma rinkimų komisija, vadovaujama klebono, kuri registruoja pasiūlytus kandidatus, rūpinasi jų sąrašų ir biuletenių spausdinimu, po rinkimų skaičiuoja balsus ir tvarko kitus su rinkimais susijusius reikalus, kandidatų sąrašai skelbiami bažnyčios skelbimų lentoje ir, jei galima, vietinėje spaudoje. Paskirtą dieną visuotiniame parapijiečių susirinkime užpildomi ir surenkami biuleteniai. Balsavimo teisę turi parapijiečiai, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Išrinktais laikomi gavę daugiausia balsų. Rinkimų rezultatus tvirtina klebonas. Jis taip pat praneša parapijiečiams, ką numato pasirinkti į pastoracinę tarybą.
    Parapijų pastoracinių tarybų sudėtį tvirtins dekanai trims metams. Terminui suėjus, gali būti tvirtinama vėl trims metams, ir t.t.
    Parapijos pastoracinės tarybos pirmininkas yra klebonas. Slaptu balsavimu, balsų dauguma, tarybos nariai iš savo tarpo išsirenka vicepirmininką – pasaulietį. Kiti 2-3 nariai, gavę daugiausia balsų, įeina į valdybą, kuriai taip pat priklauso pirmininkas ir vicepirmininkas.
    Pastoracinės tarybos nariui negalint eiti savo pareigų (sunki liga, išvyko iš parapijos, mirė ir pan.), jo vietoje klebonas, pasitaręs su pastoracine taryba, skiria naują narį ir praneša apie tai savo dekanui, kad jis šį sprendimą patvirtintų. Ta pačia tvarka skiriami nauji nariai vietoj pastoracinės tarybos narių, atleistų prieš terminą.
    Pastoracinės tarybos narys gali būti atleistas iš tarybos prieš terminą tik dėl rimtų priežasčių. Tokios priežastys gali būti: gero vardo praradimas, piktnaudžiavimas naryste, nedalyvavimas parapijos veikloje. Atleisti galima tik apsvarsčius pastoracinės tarybos posėdyje, jei už atleidimą balsavo nemažiau kaip du trečdaliai posėdyje dalyvavusių tarybos narių.
    Pastoracinė taryba atstovauja parapijiečių interesus, todėl kiekvienas parapijietis turi teisę kreiptis į jos narius savo asmeniniu ar visą parapiją liečiančiu klausimu, pateikti pastabų, pasiūlymų.
    Skubius, neatidėliotinus klausimus sprendžia valdyba. Kitiems klausimams spręsti šaukiami pastoracinės tarybos posėdžiai ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Neeiliniai posėdžiai gali būti sukviesti to pageidaujant klebonui ar bent trečdaliui tarybos narių. Apie posėdžių laiką ir vietą turi būti pranešama iš anksto. Posėdžio darbotvarkė sudaroma atsižvelgiant į tarybos narių ir kitų parapijiečių pasiūlymus. Pastoracinės tarybos posėdyje priimti nutarimai yra teisėti, jei dalyvavo bent du trečdaliai narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių narių. Jis įsigalioja patvirtinus klebonui. Jei nutarimų vykdymui reikalingos lėšos iš bažnytinės kasos, reikia gauti klebono sutikimą.
    Pastoracinės tarybos posėdžiai protokoluojami, pažymint, ar klebonas patvirtino nutarimus. Protokolus pasirašo klebonas ir vicepirmininkas. Tai oficialūs dokumentai, kurie pateikiami parapiją vizituojančiam vyskupui.
    Pastoracinė taryba palaiko glaudžius ryšius su parapijiečiais, praneša jiems apie vykdomus darbus, kartą metuose pateikia išsamią savo veiklos ataskaitą.
    Nesutarimus tarp klebono ir kitų pastoracinės tarybos narių sprendžia dekanas arba vyskupas.