21 balandžio, 2018
PALANGOJE ir TELŠIUOSE VIEŠĖS PAMOKSLININKE IŠ JUNGTINĖS KARALYSTĖS MICHELLE MORAN
Atvirų visuomenei renginių ciklas „Palaiminimų sekmadieniai“, gimęs kaip bendra Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo, brolių pranciškonų ir Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnybos iniciatyva, kiekvieną mėnesį į Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos patalpas surenka per tris šimtus dalyvių. Ketvirtasis Palaiminimų sekmadienis žada nustebinti savo auditoriją ne tik tuo, kad jis vyks net dviejuose miestuose – balandžio 28 dieną Palangoje ir balandžio 29 dieną Telšiuose, bet ir ypatinga viešnia iš Jungtinės Karalystės – pamokslininke Michelle Moran.
Londono universitete įgijusi religinių studijų ir sociologijos bakalauro, o Kembridžo Teologijos fakultete – pastoracinės teologijos magistro laipsnį, Michelle Moran daugiau kaip 10 metų vadovavo Tarptautinei katalikų charizminio atsinaujinimo tarnybai ir net 8 metus buvo Popiežiškosios pasauliečių reikalų tarybos narė. Popiežius Pranciškus 2016 metais Michelle Moran paskyrė dirbti įkuriant naują struktūrą – Atsinaujinimo ir Misijos bažnyčioje tarnybą. Šiandien ji kaip pamokslininkė nuolat keliauja po pasaulį, veda konferencijas lyderiams, rašo straipsnius religiniams žurnalams ir laikraščiams, yra keleto knygų apie evangelizaciją autorė.
Prieš 30 metų Michelle Moran kartu su vyru Peteriu įsteigė evangelizacinę katalikų bendruomenę „Sion“, įsikūrusią netoli Londono. Palaiminimų sekmadienio programoje Telšiuose vyks susitikimas jaunimui, kuriame savo liudijimu dalinsis jau penkerius metus „Sion“ bendruomenėje tarnaujanti Violeta iš Lietuvos. Šis susitikimas skirtas 18-25 metų jaunimui, norinčiam metus praleisti Jungtinėje Karalystėje, patobulinti anglų kalbos įgūdžius, išbandyti evangelizacinių misijų ir bendruomeninio gyvenimo patirtį. Bendruomenės „Sion“ pristatymas jaunimui vyks balandžio 29 dieną, 14.30 val. Telšių kunigų seminarijoje.
Palaiminimų sekmadieniai yra orientuoti ne vien į tikinčiųjų auditoriją, bet yra skirti visiems norintiems pažinti katalikų tikėjimą ne vien bažnytinėje aplinkoje, atnaujinti ar pagilinti savo žinias, užduoti rūpimus klausimus, betarpiškai susipažinti su dvasininkais ar susirasti naujų draugų. Renginio metu veikia vaikų tarnyba, vyksta kūrybiniai užsiėmimai paaugliams, kuriuos veda pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys, įvairių meno sričių (teatro, muzikos) specialistai, jaunimo ir tėvų savanoriai.
Palaiminimų sekmadienio programa vyks balandžio 28 dieną, nuo 11 val. Palangos senojoje gimnazijoje (Jūratės g. 13) ir balandžio 29 dieną, nuo 10 val. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos patalpose (Katedros a. 6). Abu renginiai yra nemokami ir tiesiogiai transliuojami Katalikų medijų centro „YouTube“ kanale.
Plakatas
9 balandžio, 2018
J. E. Vyskupo Kęstučio Kėvalo
Atvėlykio ir Dievo Gailestingumo Sekmadienio, Homilijos,
Palangos Bažnyčioje
MINTYS:
- Šalia džiaugsmingos šios savaitės nuotaikos Dievo žodis mums pateikia ir kitą medalio pusę, būtent mokinių abejones, netikėjimą ir baimę: “durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms” Marija Magdalietė “nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė. Tie, išgirdę, kad jis gyvas ir kad ji pati jį mačiusi, netikėjo.” “Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi“. Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.” “ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią”
Žmogus yra linkęs patikėti bloga žinia, lengviau nei gera. Psichologai tai aiškina saugumo poreikio patenkinimu, teologai kalba apie prigimtinį žmogaus sužeistumą vadinama prigimtine nuodėme. “Kas pas Jus mokykloje vyksta?”
- Dar daugiau geroms žinioms žmogus netgi reiškia sąlygas, nes jam jos rodosi įtartinos, maždaug taip sakant: “tai yra per daug gerai, kad tai būtų tiesa” Štai Tomas sako: “Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“ Tai sąlyga, kurios neįvykdžius žmogus atsisako rodyti savo iniciatyvą. Nemažai žmonių stato salygas Dievui, jei Tu egzistuoji, kodėl yra kančia, kodėl kunigai tokie, kodėl Tavo tokia bažnyčia netobula ir t.t.
- Čia pasireiškia Dievo besąlyginis gailestingumas žmogui: Jis ne tik siunčia jiems ramybę, nežiūrint jų netikėjimo. Prisikėlęs Jėzus juos įgalina tapti Jo žinios misionieriais ir patiems nešti gailestingumą: “Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.
- Mūsų tikėjimas ir pasitikėjimas Kristumi yra mūsų asmeniškas atsakas į Jo gailestingumą. II šiandienos skaitinys iš apaštalo Jono laiško: “Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį.”
- “Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa” Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį”
- „Jėzus Kristus yra Dievo gailestingumo veidas“, skelbia popiežiaus Pranciškaus bulės pirmasis sakinys kuri buvo skirta Jubiliejiniams Gailestingumo metams. Žodyje „gailestingumas“ yra krikščioniško tikėjimo slėpinio sintezė. Dievo gailestingumas tapo gyvu, pasiekiamu ir paliečiamu per Jėzų iš Nazareto. Jėzus savo žodžiais, gestais ir visu savimi apreiškia Dievo gailestingumą. Gailestingumas yra tai, kas apibūdina Dievo prigimtį ir Jo veikimą, Jėzaus asmenį ir misiją. Gailestingumas yra tai, kuo turi pasižymėti krikščioniškas gyvenimo būdas tų, kurie yra Kristaus mokiniai. Gailestingumas nėra vien Tėvo elgesio taisyklė, bet ir kriterijus supratimui, kas yra jo vaikai. Mes patiriame gailestingumą ir patys turime juo gyventi. Atleidimas už įžeidimus yra pati aiškiausia gailestingos meilės išraiška ir mums, krikščionims, tai moralinis imperatyvas, kurio negalime aplenkti. Daugybę kartų yra sunku atleisti, bet atleidimas yra įrankis mūsų trapiose rankose, kad pasiektume širdies ramybę. Nuoskaudos, pykčio, prievartos ir keršto ištirpimas yra būtinos sąlygos laimingam gyvenimui. Meilė nėra ir negali būti abstrakti, ji paliečia kasdienį elgesį.
Gailestingojo Jėzaus atvaizdas seseriai Faustinai buvo apreikštas 1931-ųjų vasario 22 dieną Polocko vienuolyne. „Vakare, kai buvau celėje, – rašo ji dienoraštyje, – išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtinės, ėjo du dideli spinduliai, vienas raudonas, kitas baltas“. Pasak šventosios, tada Jėzus jai pasakė: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Noriu, kad tas paveikslas būtų iškilmingai pašventintas pirmą sekmadienį po Velykų, ir tas sekmadienis turi būti Gailestingumo šventė. Per jį sieloms teiksiu daug malonių, todėl tegu jis būna prieinamas kiekvienai sielai“
8 balandžio, 2018
Balandžio 8 d. Atvelykio ir Dievo Gailestingumo sekmadienį mūsų parapiją aplankė Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Vyskupas atvyko į mūsų parapijinę bendruomenę su pirmuoju oficialiu vizitu. Šia proga jis aukojo iškilmingas sumos šv. Mišias.
Savo homilijoje ganytojas, komentuodamas Atvelykio Evangelijos ištrauką, atkreipė dėmesį į Prisikėlusio Jėzaus susitikimą su mokiniais, kurie yra sukaustyti baimės ir abejonių. Mokinių bendruomenėje tvyrojo netikrumo ir nesaugumo atmosfera, noras grįžti prie senų įpročių iki susitikimo su Jėzumi. Apaštalas Tomas simbolizuoja kiekvieną iš mūsų, keliančių Dievui sąlygas, abejojančių Jo veikimo tikrumu ir Prisikėlimo galia. Vyskupas padrąsino nebijoti mus užklumpančių abejonės akimirkų, kurios verčia vis iš naujo permąstyti tikėjimo pasirinkimą ir laisvu, sąmoningu apsisprendimu sekti Jėzumi.
Taip pat ordinaras priminė, kad pirmą kartą Dievo Gailestingumo sekmadienis buvo švenčiamas 1934 m. Vilniuje, remiantis šv. Faustinos apreiškimu. Be to, Telšių vyskupas paragino tikinčiuosius su dėkingumu ir džiugiai laukti popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą kaip didelio Dievo gailestingumo ir malonės mums ženklo.
Po šv. Mišių Telšių ganytoją pasveikino Palangos savivaldybės atstovai, pasidžiaugę vaisingu mūsų parapijinės bendruomenės ir miesto valdžios bendradarbiavimu. Marijos Legiono atstovė visų maldos grupių vardu palinkėjo naujam mūsų ganytojui maloningos tarnystės vyskupijoje.
© Vitalijaus Janušonio nuotraukos
4 balandžio, 2018
Balandžio 8 d.
Atvelykis
12.00 val. – Šv. Mišios, kurioms vadovaus J. E. Telšių Vyskupas Kęstutis Kėvalas;
13.30 val. – Pučiamųjų orkestro koncertas (Didžioji Britanija) bažnyčioje.
(daugiau informacijos skelbimų lentoje)
Balandžio 15 d.
Visų Šv. Mišių metu bažnyčioje bus Maltos ordino savanoriai, kurie surinks tikinčiųjų maldos intencijas nuvežti į Lurda prie Švč. M. Marijos.
Balandžio 16 – 19 d.
Vidinio išgydimo rekolekcijos.
Atvyksta Tėvas James Mariakumar SVD (Indija).
Rekolekcijos vyks bažnyčioje po vakaro Šv. Mišių (18.00 val.)
(daugiau informacijos skelbimų lentoje)
Balandžio 21 – 22 d.
Šv. Jurgio šventė.
Šeštadienį (04.21) – 18.30 val. vargonų ir choro koncertas bažnyčioje;
Sekmadienį (04.22) – 13.00 val. Šv. Jurgio Atlaidų Mišios ant Birutės kalno prie Šv. Jurgio koplyčios. Atvyks kun. Karolis Petravičius (Vydmantų Klebonas).
Balandžio 25 d.
Corpus Paulinum – studijų pradžia.
Po vakaro Šv. Mišių bažnyčioje vyks Apaštalo Pauliaus raštų studijos / paskaitos.
Mokymai vyks 9 savaites. Kiekvieną trečiadienį po vakaro Šv. Mišių.
Lektorius dr. Giedrius Saulytis.
(daugiau informacijos skelbimų lentoje)
Balandžio 28 d.
Atsinaujinimo diena
Atvyks Tarptautinės katalikų charizmatinio atsinaujinimo tarnybos prezidentė – emeritė
Michelle Moran ir Telšių Vyskupas Kęstutis Kėvalas.
(daugiau informacijos skelbimų lentoje)
2 balandžio, 2018
Mielieji,
Didžiojo Penktadienio slėpinys skelbė, kad atėjo Jėzaus Valanda… Žmogaus neapykanta pasiekė savo viršūnę: jis nukryžiavo Dievo Sūnų! Tuo pačiu savo viršūnė pasiekė ir Dievo – Žmogaus Meilė: „Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti”.
Ir mes kiekvienas buvome tą valandą Golgotos viršūnėje. Mes buvome neapykantos pusėje, nes su kiekviena savo nuodėme padidinome Jėzaus kančią. Dabar, būdami ten, kur Jėzus mirė, galime apsispręsti pereiti į Meilės pusę: atsisakyti nuodėmių, būti tais, kurie lieja paguodos balzamą į sužeistas širdis, ir tikėtis kartu su besigailinčiu piktadariu išgirsti beveik neįtikėtinus Jėzaus žodžius: „Dar šiandien su manimi busi Rojuje”.
Viskas gimsta iš Jėzaus kančios, mirties, ir svarbiausia, iš prisikėlimo įvykio. Bažnyčia gyva per gyvus žmones. Žmogus yra gyvas Jėzaus prisikėlimo patvirtinimo ir visos Bažnyčios gyvybės ženklas pasauliui.
Evangelijos džiaugsmo prisipildo širdys ir gyvenimas visų, kurie sutinka Kristų. Tie, kurie leidžiasi būti jo išgelbėjami, yra išlaisvinami iš nuodėmės, liūdesio, vidinės tuštumos ir vienatvės. Džiaugsmas visada gimsta ir atgimsta su Jėzumi Kristumi. Tegul ši žinia keliauja kartu su mumis, kaip antspaudas ant mūsų širdies, kuri aplinkiniams neštų šviesą, meilę ir viltį. Nepraleiskim tos Velykų – Kristaus Prisikėlimo ir jo amžino gyvenimo Bažnyčioje per žmones žinios. Jo artumas yra begalinis naujumas, kurį Jis atneša, įžengęs į mūsų gyvenimus ir likimus.
Visiems palaimingų Jėzaus Prisikėlimo švenčių!
Švęskime gyvenimą, švęskime tikėdami, kad kiekviena gyvenimo diena, džiaugsminga ir sunki, turi amžinybės prasmę. Švęskime tikėjimą, viltį ir meilę Prisikėlusiame Jėzuje Kristuje.
Palaimintų švenčių.
Aleliuja!
Jūsų klebonas Marius Venskus
© Silvijos Galdikienės nuotraukos
