Žemaičių vyskupystei – 600

Žemaičių vyskupystei – 600

Birželio 28 d.  Žemaitijos sostinėje neeilinis įvykis – Telšių vyskupijos kurijoje Jo Ekscelencijos (JE) Telšių vyskupo Jono Borutos, naujai paskirto JE vyskupo koadjutoriaus Kęstučio Kėvalo ir Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino kvietimu lankėsi Telšių vyskupijai priklausančių savivaldybių merai ar jų atstovai. Sulaukta svečių iš 14 savivaldybių. Vizito tikslas – pristatyti artėjančius svarbiausius renginius – Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus bei Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejaus minėjimą ir Telšių vyskupijos V Eucharistinį kongresą, susipažinti su JE vyskupu koadjutoriumi K. Kėvalu, aptarti tolimesnio bendradarbiavimo galimybių.

Daugiau informacijos – pranešime spaudai

Žemaičių vyskupystei – 600. Telšių vyskupijos kurijoje – 14 savivaldybių vadovų susitikimas

 Birželio 28 d. Žemaitijos sostinėje neeilinis įvykis – Telšių vyskupijos kurijoje Jo Ekscelencijos (JE) Telšių vyskupo Jono Borutos, naujai paskirto JE vyskupo koadjutoriaus Kęstučio Kėvalo ir Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino kvietimu lankėsi Telšių vyskupijai priklausančių savivaldybių merai ar jų atstovai. Sulaukta svečių iš 14 savivaldybių. Vizito tikslas – pristatyti artėjančius svarbiausius renginius – Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus bei Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejaus minėjimą ir Telšių vyskupijos V Eucharistinį kongresą, susipažinti su JE vyskupu koadjutoriumi K. Kėvalu, aptarti tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.

Svarbus vaidmuo

Susitikime taip pat dalyvavo JE Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių vyskupijos dekanatų atstovai, kunigai ir kt.

Rugpjūčio 19–20 dienomis Varniuose vyksiantys Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejaus įsteigimo bei V Eucharistinio kongreso renginiai – paskutinis jubiliejaus minėjimo etapas. Per visą Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programos laikotarpį surengta prasmingų renginių ir įsimintinų parodų, išleista mokslinių ir informacinių leidinių, sutvarkyta daug šventovių.

Skatinant Lietuvos valstybingumo idėją, Žemaičių vyskupystė atliko didelį vaidmenį XX amžiaus pradžioje atkuriant Lietuvos valstybę ir siekiant išsaugoti lietuviškąjį identitetą. Vyskupystės Medininkuose (dabar – Varniuose) įkūrimas ir pirmojo vyskupo Motiejaus iš Vilniaus įšventinimas 1417 m. spalio 24 d. tapo žymia data Lietuvos istorijoje.

Vizito metu atvykusius Telšių vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių merus ir kitus atstovus pasveikino Telšių vyskupai J. Boruta bei K. Kėvalas. Žemaičių vyskupystė Senajame žemyne yra vienintelė, įsteigta ne popiežiaus, o visuotinio Bažnyčios susirinkimo. „Įkūrus ją, faktiškai buvo baigtas Žemaitijos krikštas, suteikęs politinį pagrindą sujungti Žemaitiją su Lietuvos valstybe. Ką šis reikšmingas nutarimas byloja mums, XXI amžiaus krikščionims, šiandien švenčiantiems tuos įstabius įvykius? Pirmiausia, tai mums primena, jog krikštas yra Dievo gerumo apraiška ir tikro gyvenimo pradžia. Krikštu priimtas tikėjimas per 600 metų davė jėgų išlaikyti širdyje gyvą artimo meilę, padėjo išvengti didelių klaidų bei susipriešinimų. Juk silpnėjant tikėjimui, silpnėja ir taika pasaulyje, nes krikščioniškas tikėjimas moko, kad visi žmonės esame vieno tikrojo Dievo mylimi vaikai“, – kalbėjo JE vyskupas Jonas Boruta SJ. JE vyskupas K. Kėvalas pabrėžė, kad 600 metų Žemaičių vyskupystei yra ne tik didžiulė dovana visai Lietuvai, bet ir šventė: „Tai šventė, kurioje žymime mūsų tėvynės žengimą į Vakarų kultūrą ir civilizaciją, kurioje švenčiame savo europietiškumo šaknis“.

Atvykusius svečius pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, jis pristatė artėjančius renginius ir pakvietė gausiai juose dalyvauti. „Laukiame Jūsų visų atvykstant rugpjūčio 19–20 dienomis į Varnius paminėti Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus ir Telšių vyskupijos V Eucharistinio kongreso. Tai svarbus istorinis įvykis Telšiams, Žemaitijai ir visai Lietuvai“, – kalbėjo Telšių rajono vadovas.

Prisistatė naujasis vyskupas

Susirinkusiems prisistatė JE vyskupas koadjutorius K. Kėvalas, papasakojo apie netikėtą pašaukimą kunigystei. K. Kėvalas kilęs iš Kauno. „Esu tikras aukštaitis, mama kilusi iš Aukštaitijos, tėtis – suvalkietis. Gaila, kad žemaitiško kraujo neturiu, vis pradedu gailėtis matydamas, kokia yra stipri ir galinga Žemaitija. Vis tik guodžiuosi tuo, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno vyskupo iš tos pačios vietos. Visi yra misionieriai“, – kalbėjo Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius.

Svečiams pristatęs savo biografiją, K. Kėvalas papasakojo apie paskyrimą į Telšius: „Buvo balandžio 10-oji. Didysis pirmadienis prieš Šv. Velykas. Lankiausi Palendrių vienuolyne, kaupiausi artėjančiai Prisikėlimo šventei. Sulaukiau skambučio iš Apaštališkosios nunciatūros. Kiekvienas skambutis iš ten reiškia pokyčius. Nuspręsta mane paskirti Telšių vyskupijos vyskupu koadjutoriumi. Dabar jau įsibėgėjo ketvirta savaitė kaip aš esu čia. Man ši žemė nauja, įdomi, svarbios bendruomenės problemos, vietos gyventojų džiaugsmai. Kultūriškai ir tikėjimo prasme šis kraštas ypač stiprus“.

Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius savivaldybių atstovus ragino betarpiškai bendradarbiauti, ieškoti kompromisinių sprendimų, rūpintis bendruomene ir stiprinti jos veiklą.

Akmenės rajono savivaldybės vicemeras Apolinaras Nicius informavo, kad tikinčiųjų bendruomenė laukia JE vyskupo apsilankant ir domėjosi, kada ketina atvykti. K. Kėvalas informavo, kad jau rugsėjį bus paruoštas vizitų planas, tačiau paragino informuoti apie vykstančius renginius savivaldybėje, prie kurių galėtų derinti ir savo atvykimą.

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika pabrėžė, kad žemaičiai sunkiai priima atvykstančius, bet kai priima, jau nebepaleidžia. „Manau, kad Jūs čia puikiai pritapsite. Linkiu prasmingos ir geros tarnystės“, – sakė J. Mažeika.

Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis akcentavo, kad savivaldybės vienareikšmiškai turi palaikyti bažnyčias, o JE vyskupą K. Kėvalą pakvietė susitikti su bendruomenėmis ir jas paskatinti morališkai.

Žemaitiškai prakalbusi Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė pabrėžė žemaitišką tapatybę, akcentavo nuoširdumą, stiprybę ir vertybes.

Laukia įdomi programa

Svečiams pristatyti Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejaus minėjimo ir Telšių vyskupijos V Eucharistinio kongreso renginiai. Visos šalies tikinčiųjų bendruomenei bus aukojamos Šv. Mišios, vyks Švč. Sakramento Adoracija.

Pirmąją renginio dieną koncertuos grupė „Thundertale“. Sekmadienį visi kviečiami dalyvauti vargonų muzikos koncerte, stebėti meninę programą „Palaimingoji Krikšto šviesa“, pasirodys berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, renginį ves Marijus Budraitis, kino ir teatro aktorės Virginija Kochanskytė bei Valda Bičkutė, iškilmingų Šv. Mišių metu giedos jungtinis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės ir Šv. Kazimiero, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Mažeikių Šv. Pranciškaus, Skuodo Švč. Trejybės ir Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapijų choras,  šventinį minėjimą baigs grupė „Quorum“.

 

 

 

Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė

Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė

Praėjus Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės dienai dalinamės Šv. Jono Pauliaus II mintimis apie Eucharistiją mūsų gyvenime:  

Eucharistija ir Bažnyčia

Tačiau Bažnyčia tampa tikrove ne tik per žmonių tarpusavio susivienijimą, brolystės patirtį, teikiamą eucharistinės puotos. Bažnyčia tampa tikrove, kai tokioje broliškoje vienybėje bei bendrystėje švenčiame Kristaus kryžiaus auką, kai skelbiame „Viešpaties mirtį, kol jis ateis“, ir vėliau, kai, giliai persiėmę mūsų išganymo slėpiniu, kaip bendruomenė artinamės prie Viešpaties stalo, kad sakramentiškai pasisotintume šventos atperkamosios Aukos vaisiais. Tad per eucharistinę Komuniją priimame patį Kristų; ir susivienijimas su juo – dovana ir malonė kiekvienam – yra toks, kad jame esame sykiu įtraukti į jo mistinio Kūno, kuris yra Bažnyčia, vienybę.

Eucharistija ir meilė

Iš tiesų krikščioniškasis gyvenimas reiškiasi didžiausio įsakymo vykdymu, Dievo ir artimo meile, kurios versmė yra Švenčiausiasis Sakramentas, dažnai vadinamas meilės sakramentu.

Eucharistija žymi tą meilę ir todėl ją primena, daro esamą ir sykiu įgyvendina. Kiekvieną kartą, kai sąmoningai joje dalyvaujame, mūsų sielose atsiveria nesuvokiamos meilės matmuo, meilės, apimančios viską, ką Dievas yra padaręs ir tebedaro mums, žmonėms, pagal Kristaus žodžius: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“. Kartu su šia nesuvokiama ir laisva dovana, kokia yra meilė, tobuliausiai atsiskleidžianti išganomojoje Dievo Sūnaus aukoje, kurios nepanaikinamas ženklas – Eucharistija, mumyse taip pat kyla gyvas meilės atsakas. Mes ne tik pažįstame meilę, bet ir patys imame mylėti. Mes pasukame, taip sakant, meilės keliu ir einame juo vis tolyn. Eucharistijos dėka meilė, kylanti mumyse iš Eucharistijos, auga, leidžia gilyn šaknis ir stiprėja.

Eucharistija ir artimas

 Autentiška Eucharistijos prasmė jau savaime yra veiklios artimo meilės mokykla. Žinome, kad tai tikras ir neiškreiptas meilės priesakas, toks, kokio mus mokė Viešpats: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“. Eucharistija kreipia šios meilės link gilesniu būdu; ji mums parodo, koks vertingas Dievo akyse yra kiekvienas mūsų brolis ar sesuo, jei Kristus duonos ir vyno pavidalais siūlo save visiems vienodai. Autentiškas eucharistinis kultas skatina mus geriau suvokti kiekvieno asmens orumą. Šio orumo suvokimas tampa giliausiu mūsų santykio su artimu motyvu.

Eucharistija ir gyvenimas

Dėl to, kad Eucharistija yra meilės versmė, ji visada buvo Kristaus mokinių gyvenimo centras. Ji turi duonos ir vyno, tai yra maisto ir gėrimo, pavidalą, todėl yra tokia artima žmonėms ir taip susijusi su jų gyvenimu, kaip maistas ir gėrimas. Eucharistiniame kulte Dievo, kuris yra Meilė, garbinimas kyla iš tokio artumo, kai Jis pats, panašiai kaip maistas ir gėrimas, pripildo mūsų dvasinę esybę, laiduodamas jai gyvybę kaip ir anie. 

Iš tokios eucharistinio kulto sampratos plaukia visa sakramentinė krikščioniškoji gyvensena. Gyventi sakramentais grindžiamą ir visuotinės kunigystės gaivinamą gyvenimą, vadinasi, pirmiausia trokšti, kad Dievas, veikdamas viduje, leistų pasiekti Dvasioje „Kristaus pilnatvę“ (28). Dievas savo ruožtu paliečia krikščionį ne tik per išorinius įvykius ir šią vidinę malonę; jis dar tikriau ir galingiau jame veikia per sakramentus.

Kristaus siela
Kristaus siela, pašvęsk mane,
Kristaus kūne, išgelbėk mane,
Kristaus kraujau, pagirdyk mane,
Vandenie iš Kristaus šono, nuplauk mane.
Kristaus kančia, pastiprink mane,
O gerasis Jėzau, išklausyk mane,
Savo žaizdose paslėpk mane,
Neleisk man niekuomet nuo tavęs atsiskirti.
Nuo sielų priešų apgink mane,
Mirties valandą pasišauk mane,
Ir liepk man ateiti pas Tave,
Kad su šventaisiais garbinčiau Tave per amžius.
Amen.

 

Nuotraukos © Arvydas Kluonius

 

Vyskupo Kęstučio Kėvalo ingresas

Vyskupo Kęstučio Kėvalo ingresas

Šiandien į Telšių Katedrą rinkosi vyskupijos kunigai, kurie kartu su apaštaliniu Nuncijumi Pedro López Quintana, naujuoju vyskupu koadjutoriumi Kęstučiu Kėvalu ir vyskupu Jonu Boruta aukojo šv. Mišių auką. 
Mišių pabaigoje susirinkusieji sveikino Ganytojus, ypač linkėjo vysk. Kęstučiui Kėvalui  naujoje tarnystėje  gausių Dievo malonių.
Per šv. Justino užtarimą, Dieve, laimink Telšių vyskupiją ir jos ganytojus.


 Telšių vyskupijos koadjutorius vyskupas Kęstutis Kėvalas gimė Kaune 1972 m. vasario 17 d. Mokėsi Šančių vidurinėje mokykloje bei Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje. Baigęs vidurinę mokyklą 1990–1992 m. studijavo Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete. 1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją.

1997 m. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ siuntimu išvyko tęsti studijų Šventos Marijos seminarijoje ir universitete Baltimorėje JAV. 2000 m. čia baigė pagrindines teologijos studijas ir įgijo teologijos bakalauro bei magistro mokslinius laipsnius.
2000 m. birželio 29 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupo Tamkevičiaus įšventintas kunigu. 2001 m. tęsė studijas Šv. Marijos seminarijoje ir universitete Baltimorėje bei įgijo teologijos mokslo licenciato laipsnį, parašydamas darbą „Catholic Social Teaching and Economical Development: A Case Study of Lithuania“ („Katalikų socialinis mokymas ir ekonominis vystymasis: Lietuvos situacija“). Nuo 2001 m. rugsėjo paskirtas Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso vadovu bei jaunimo pastoracijos kapelionu Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre. Nuo 2002 m. vasario pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete. Jame iki šiol dėstė įvairius kursus teologijos ir religijos studijų bakalauro studijų programose: bendroji moralinė teologija, spec. moralinės teologija; taip pat magistro studijų programoje kursus: pastoracijos vadyba ir jaunimo sielovada.
2003 m. rugsėjį pradėjo doktorantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete ir paskirtas Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso bei Jono Pauliaus II namų Šiluvoje vadovu. 2003–2007 m. dalyvavo Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo darbe kaip Jaunimo sielovados komisijos pirmininkas. 2005 m. paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. 2006 m. rugpjūčio išvyko į JAV rašyti doktorato darbo ir būti kapelionu Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijoje Putname, Konektikuto valstijoje. Nuo 2007 m. rugsėjo tęsė darbą Vytauto Didžiojo universitete. Mokslinė domėjimosi sritis – katalikų socialinis mokymas, etika, laisvoji ekonomika. 2008 m. sausio 18 d. Vytauto Didžiojo universitete apgynė teologijos daktaro disertaciją tema „The Origins and Ends of the Free Economy as Portrayed in the Encyclical Letter Centesimus Annus“ („Laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai pagal encikliką Centesimus Annus“). 2009–2011 m. yra Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete prodekanas.
2010 m. įteiktas Aktono instituto (JAV) Novako apdovanojimas už studijas gilinant sąsajas tarp moralės ir ekonomikos disciplinų bei laisvosios ekonomikos temos nagrinėjimą tarpdalykiniame kontekste. Nuo 2010 m. vasario dirbo Marijos radijo Lietuvoje programų direktoriumi.
2012 m. rugsėjo 27 d. Šventasis Tėvas Benediktas XVI paskyrė kun. dr. Kęstutį Kėvalą tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. 2012 m. lapkričio 24 d., Kristaus Visatos Valdovo iškilmių išvakarėse, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ vadovaujant, arkivyskupui Luigi Bonazzi ir vyskupui Gintarui Grušui asistuojant, dalyvaujant Lietuvos bei užsienio vyskupams, kunigams ir visai Dievo tautai, susirinkusiai Kristaus Prisikėlimo šventovėje Kaune, įšventintas vyskupu.
Nuo 2017 birželio 1 dienos Telšių Vyskupijos Vyskupas Koadjutorius. 

Pamokslas
[wonderplugin_audio id=”1″]