31 gegužės, 2017
Gegužės 26 – 28 dienomis vyko Palangos vasaros sezono atidarymas.
Sunku būtų pristatyti ir papasakoti apie visus nuostabius renginius, kuriuos vietiniams ir svečiams paruošė miesto organizacijos.
Visų dienų visi renginiai skirti mums visiems, kad Palanga mums būtų – džiaugsmo ir vilties miestu. Miesto grožį sudaro nuostabiai besikeičianti infrastruktūra, nauji ir atnaujinti pastatai, tačiau miesto charakterį – esminę jo savybę formuoja kiekvienas žmogus, vietinis ir svečias.
Džiugu, kad miestas gražėja, džiugu, kad atvykstantys randa kaip aktyviai praleisti poilsio dienas, kad naujomis jėgomis, nauju džiaugsmu ir nauja viltimi grįžtų į kasdienybę.
Didžiulė malonę ir džiaugsmas, kad Šv. Mišių maldoje už Palangą su mumis ir už mus meldėsi J. E. Arkivyskupas, Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje ir Baltijos šalyse, Pedro Lopez Quintana.
Dalinamės Ekscelencijos Arkivyskupo sveikinimo žodžiu:
Apaštalinio Nuncijaus,
E. Arkivyskupo Pedro Lopez Quintana,
Homilija
2016 gegužės 28d., Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ir vėl su jumis susitinku šį sekmadienį, Viešpaties dangun žengimo šventėje ir kad kartu su jumis galiu aukoti šią šventąją Eucharistiją.
Dėkoju jums visiems, o ypatingai jūsų klebonui Mariui Venskui už malonų kvietimą atvykti pas jus. Perduodamas jums Šventojo Tėvo palaiminimą ir sveikindamas Jus visus, linkiu Viešpaties taikos, tebūna ji visuomet su jumis ir tenužengia ant jūsų šeimų.
Išsakykime savo padėkas Dievui “didžiajame dėkojime” tai yra Eucharistijoje, kurią švęsime šioje gražioje bažnyčioje. Šlovinkime ir dėkokime Dievui už visas Jo dovanas, prašykime Viešpaties palaiminimo jūsų miestui, kuris šiandien pradeda šventinį sezoną. Prisiminkime brangius savo šeimos narius, tuos, kurie dirba tam, kad gerintų miesto gerbūvį ir rūpinasi nuoširdžiu svečių priėmimu.
Dievo Žodis pasakoja tą įvykį, kurį mes šiandien švenčiame – Viešpaties dangun žengimo šventę. “Buvo paimtas aukštyn”, taip sako Apaštalų darbų pirmasis skaitinys. Prisikėlęs Kristus žengią į dangų su savo žmogyste: Velykų slėpinys pasiekia kulminaciją. Jėzus Kristus nuo kryžiaus ir iš kapo tamsos pereina į prisikėlimo šviesą, pilną garbės Dievo meilės slėpinį. Viešpats Jėzus po to, kai su mumis pasidalino žmogyste, kad mus padarytų savo dieviškojo gyvenimo dalininkais, mums atveria dangaus vartus.
Po keturiasdešimties dienų po prisikėlimo Jėzus grįžo namo į dangų ir atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje.
Tėvo Sūnus grįžo namo – į dangų – atlikęs savo misiją, kurią Tėvas jam buvo patikėjęs.
O žemėje paliko kai ką, kas tęstų darbą, kurį pradėjo savo įsikūnijimu.
Paliko vienuolika vyrų, kuriuos mylėjo ir kurie Jį mylėjo.
Švenčiame dangun žengimo šventę, kaip tai darė pirmieji krikščionys, kad prisimintų ką nors iš to ką visuomet ir mes norime girdėti: Štai, esu su jumis per visas dienas, iki pasaulio pabaigos. Kai ateis Šventoji Dvasia pas jus, gausite jėgos būti mano liudytojais”.
Esame gavę jėgą, kuri mums nepriklauso, kuri niekuomet nebuvo ir niekada nebus mūsų. Esame gavę Dvasios galybę.
Jėzaus pažadas, kuris yra mumyse, mus išlaisvina nuo pasitikėjimo žmogiškaisiais lyderiais, nesvarbu kokie šventi ir kokie nuostabūs jie būtų.
Viena tiesa, vienas mokymas, vienas tikėjimas, kuriame nėra žmogiškiesiems lyderiams vietos. Tik vienintelis lyderis, viena ir vienintelė tiesa, vienintelis kelias, tik vienas gyvenimas – Kristus.
Tačiau Kristui neužtenka vien tik akių arba širdies, Jam reikia žmonių, kurie gyventų Jo žinia ir sektų Juo.
Prie Jėzaus įvykdytos misijos dabar prisijungia ir misija, kurią kiekvienas iš mūsų privalome pabaigti šiandienos Bažnyčioje.
Dabar prasideda Bažnyčios laikas, misijos laikas, laikas palikti transcendentinius tiesos ir teisingumo pėdsakus, žvelgti į dangų ir pasaulį bei būti Viešpaties liudytojais, pasiuntiniais, nes Jis pats yra „Bažnyčios galva“.
Esu beveik tikras, kad kiekvienas iš mūsų šiandien žvelgdamas į dangų, trokšta plačiai nusišypsoti, nes jo vidus šaukia: ačiū Tau, Viešpatie, kad padrąsinai mane kai to man reikėjo, kad pajudėčiau, išeičiau į pasaulį ieškoti Tavęs ir dalintis Tavimi su kitais priimant Tavo kvietimą: „Eikite ir skelbkite visoms tautoms, krikštydami jas vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios, mokykite juos laikytis viso, ką jums įsakiau. Štai, esu su jumis per visas dienas, iki pasaulio pabaigos“.
Tai yra pati geriausia žinia iš Jėzaus įžengusio į dangų, nuėjusio ten, kad visuomet pasiliktų.
Šventė, kurią šiandien švenčiame, mums visiems yra šviesa ir viltis. Mūsų nušviestas kelias, mūsų likimas nėra nesvarbus, nes tai yra gyvenimas su Dievu – amžinas gyvenimas. Tokia tai yra mūsų gyvenimo tiesa Dievo meilės šviesoje, mums apreikštoje Jėzuje Kristuje. Savo įsikūnijimu Dievo Sūnus susivienijo su mumis per žmogystę ir tuo būdu jo Velykų Prisikėlimas yra ir mūsų Velykos, tai kas atsitiko jam atsitiks ir mums, dangus atsivėrė Jam, dangus yra atvertas ir mums visiems.
Mūsų žmogiškoji istorija gali atrodyti tamsi, valdoma atsitiktinių įvykių arba kieno nors piktos valios. Tačiau mūsų akys gali būti išgydytos ir gali matyti, Jėzaus Kristaus tikėjimo šviesoje, mūsų tikslas – į kurį esame kreipiami – vienybė su Dievu. Esame pakviesti keliauti žvelgdami pirmyn, keliauti vienas kitam pagelbėdami, kad nepritrūktume jėgų ir būtume bei išliktume viltingi.
Keliaukime pasitikėdami, nes Mergelė Marija, mūsų dangiškoji Motina, mus visuomet lydi ir užtaria laikydama savo motiniškose rankose. Ji, kuri žino kelią ir jau džiaugiasi savo Sūnaus garbėje, teveda mus ir globoja mūsų kelionėje Tėvo namų link – į susitikimą su Jo Sūnumi Jėzumi.
4 gegužės, 2017
Gegužės 1 dieną prie Palangos Liurdo susirinko gausi tikinčiųjų minia bendrai Litanijos maldai.
Kartu su Palangos parapijos tikinčiaisiais ir miesto svečiais meldėsi ir J. E. Vyskupas Jonas Boruta bei Kunigų Seminarijos vadovybė su klierikais. Po Litanijos maldos iškilmingoje maldos ir giesmės procesijoje sugrįžus į Bažnyčią Šv. Mišios buvo aukojamos už visus maldininkus.
Apie gegužinės pamaldas
Gegužės mėnuo yra skirtas Švč. M. Marijos garbei. Tikintieji į M. Mariją kaip Tikėjimo Mokytoją, ištikimiausią Kristaus mokinę ir visos žmonijos Dangiškąją Motiną, kreipiasi Švč. M. Marijos Litanijos žodžiais, melsdami sau ir savo brangiems artimiesiems Viešpaties malonių ir M. Marijos globos ir užtarimo. Parapijos sekmadieniniame laikraštėlyje per gegužės mėn. sekmadienius pristatysime kun. M. Malinausko SJ meditacijas apie Litanijos invokacijas (kreipinius), kad dar nuoširdžiau galėtume malda kreiptis į mūsų dangiškąją Motiną.
Istorija
Marijos litanija, kuria jau XII amžiuje buvo meldžiamasi, kilo iš Visų šventųjų litanijos. Jau IX amžiuje visų šventųjų litanijoje buvo minimi trys Marijos titulai: Šventoji Marija, Dievo Gimdytoja ir Mergelių Mergelė. Bėgant amžiams įsigalėjo paprotys Visų šventųjų litanijoje kreiptis į Mariją vis naujais titulais, kol galiausiai susiformavo savarankiška Marijos litanija. Labiausiai paplito dvi Marijos litanijos: Venecijos ir Loreto, pastaroji yra mums dabar gerai žinoma. Paprastai litanija kalbama gegužės mėnesį, ne tik privačiai, bet ir viešai bažnyčioje. Svarbiausia Marijos litanijos dalis yra kreipiniai į Mariją, paminint jos titulus.
Trys įvadiniai kreipiniai
Šventoji Marija. Marijos hebraiškas vardas Mirjam, kuris kildinamas iš egiptietiškos šaknies (mry), reiškia Dievo palaimintąją, Dievą mylinčią ir Dievo numylėtinę. Visa litanija žvelgiame į Mariją, kurią Dievas vardu pašaukė, nes Dievas jai ir kiekvienam žmogui paruošė nuostabų meilės planą.
Šventoji Dievo Gimdytoja. Jėzus savo dieviška prigimtimi gimė prieš amžius iš Tėvo, Šventosios Dvasios galia susivienijo dieviškoji ir žmogiškoji prigimtis Jėzaus Kristaus asmenyje ir gimė iš Marijos. Jėzus Kristus gimė iš Marijos ne vien kaip žmogus, tarsi vėliau būtų tapęs Dievu, bet ir kaip Dievas. Šią tiesą patvirtino Bažnyčios ekumeninis susirinkimas Efeze (431).
Šventoji Mergelių Mergelė. Šv. Augustinas sako, jog Marija buvo Mergelė Jėzaus pradėjimo metu, Mergelė gimdymo metu, Mergelė iki savo mirties. Tai reiktų suprasti ne fizine, bet Dievui pasišventimo prasme. Marijos šventumas susietas su jos mergyste.
Dvylika kreipinių į Mariją kaip Motiną.
Šie titulai labiau išplėtoja Marijos kaip Dievo gimdytojos suvokimą.
Motina Kristaus. Visas Naujasis testamentas liudija apie Jėzų kaip Kristų (gr. Christos pateptasis), išganymo tarpininką ir mesijinių pranašysčių išpildytoją. Vyriausiojo kunigo paklaustas, ar jis Kristus, Dievo Sūnus, Jėzus atsakė teigiamai (plg. Mk 14,61). Kadangi Dievo Sūnus Kristus priėmė žmogystę iš Marijos, ji pagrįstai vadinama Kristaus Motina.
Motina Bažnyčios. Bažnyčia suprantama kaip tikinčiųjų gimdytoja, todėl kiekvienas jos narys turi turėti motinišką užduotį kitam jos nariui. Siame kontekste Marija yra dvasinė krikščionių, o tai yra Bažnyčios Motina. Tai patvirtindamas Jėzus pavedė Jonui Mariją kaip motiną. (plg. Jn 19,27)
Motina Dievo malonės. Visos Dievo malonės pasirodė Kristuje. Marija laisvai pritarė Kristuje išsipildančiam Dievo planui ir dėl to gali būti vadinama Dievo malonės Motina.
Motina tyriausioji, skaisčiausioji, nepalytėtoji, nesuteptoji. Šie titulai išreiškia tai, kad Marija neturėjo jokios nuodėmės. Amžių eigoje buvo sunku rasti vieną titulą tai išreikšti. Tik būdama Marija pilna malonės galėjo būti ir tyriausioji, skaisčiausioji, jokios nuodėmės nepaliesta ir nesutepta.
Motina meilingoji. Šis titulas lotyniškai reiškia, jog Marija yra verta meilės (lot. amabi- lis). Malonė joje yra kai kas gražaus, patrauklaus ir mylėtino.
Motina stebuklingoji. Šis titulas lotyniškai reiškia, kad Marija yra nuostabos verta Motina (lot. admirabilis), būtent dėl jai suteiktų malonių santykyje su savo Sūnumi.
Motina geroji patarėja. Elžbietos žodžiais tariant, Marija yra palaiminta, nes patikėjo (plg. Lk 1,45). Ši savybė lydėjo ją kiekvienoje jos gyvenimo valandoje, net kai ji buvo savo Sūnaus kančios ir mirties akivaizdoje. Dėl to ji yra geroji patarėja visiems, kurie bandomi kančioje.
Motina Sutvėrėjo. Kūrinijos Sutvėrėjas yra Dievas švč. Trejybė, kurio kiekvienas asmuo pilnai dalyvavo kūrime, taigi ir Dievo Sūnus, Žodis, per kurį viskas atsirado (plg. Jn, 1,3) ir kuris gimė iš Marijos.
Motina Išganytojo. Marija pritarė išganymo planui, išsipildančiame jos sūnuje Jėzuje Kristuje, kuris ant kryžiaus paaukojo savo žmogystę žmonių išganymui.
Šeši kreipiniai į Mariją kaip Mergelę.
Šie Marijos titulai išplėtoja Marijos kaip Mergelių Mergelės supratimą.
Mergelė išmintingoji. „Pagarbi Viešpaties baime – išminties pradžia“ (Ps 111,10) Marija parodė savo visišką atsidavimą vykdyti visa, ko Dievas iš jos nori, taip išreikšdama visišką pagarbą Dievui (Dievo baimę) ir tuo pačiu išmintį. Ji kaip išmintinga mergaitė pasirengusi laukė Viešpaties nurodymų (plg. Mt 25,1-13).
Mergelė garbingoji ir šlovingoji. Šiuos titulus pagrindžia Evangelija Marijos giesmėje: „Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk 1,48b) arba Elžbietos žodžiuose: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų…“ (Lk 1,42).
Mergelė galingoji. Visa galybė ateina iš Dievo. Marija yra galinga savo užtarimu pas Dievą. Bažnyčia tiki šia jos iš Dievo gauta dovana dėl jos ypatingos vietos išganymo istorijoje.
Mergelė maloningoji. Dievas savo valdoviškąjį galingumą ir maloningumą išreiškia mažesniųjų pasigailėjimu ir pasirengimu padėti. Šiame kontekste Marijai patikėtas užtarimas ir solidarumas žmonėms geriausiai išreiškia jos maloningumą.
Mergelė ištikimoji. Šis titulas duoda nuorodą į Mergelę tarnaitę: „Marija prabilo: Štai aš Viešpaties tarnaitė“ (Lk 1,38). Tai reiškia, kad Marija priklauso Dievui ir yra visiškai pasirengus ištikimai jam tarnauti.
Trylika simbolinių kreipinių į Mariją
Teisybės paveikslas. Šis titulas lotyniškai reiškia Teisingumo veidrodį, atspindį (lot. Speculum iustitiae). Marija savo gyvenimu atspindi Dievo teisingumą, palankų žmonėms.
Išminties sostas. „Jėzus yra Dievo išmintis“ (1 Kor 1,24), o Marija, būdama jo Motina, yra išminties sostas.
Mūsų linksmybės priežastis. Šis titulas taip pat apibūdina Mariją kaip mūsų džiaugsmo priežastį. Jos gyvenimas, Jos „tebūnie“ parodė, kas yra malonės gyvenimas ir išganymas ir kaip reikia saugoti visus įvykius kaip Dievo ženklus savo širdyje, o tai krikščionims teikia džiaugsmo.
Dvasios indas. Lotyniškai šis titulas reiškia Dvasios taurę. Dievo Dvasia pripildė Mariją, nes rado ją tinkančią būti Motina Dievo Sūnui. Marija yra atvira taurė, per kurią žmonėms padovanotas džiaugsmas.
Garbės indas. Šis titulas gali reiškia brangų, garbingą indą, nes Marija pilnai priėmė Dievą į save. Čia galima įžvelgti ir Eucharistijos bruožų.
Įstabusis maldingumo indas. Šis titulas reiškia ir atsidavimo indą Dievui. Marija taip atsidavė Dievui, kad šis joje tapo matomas.
Paslaptingoji rožė. Šis titulas kyla iš suvokimo, jog rožės šaknis yra žydų tauta, jos želmuo yra Marija, o žiedas Jėzus.
Dovydo bokštas. Šis titulas kyla iš suvokimo, jog Marija yra bokštas, saugumo ir garbės įvaizdis, o Jėzus yra tikrasis Dovydas, karalius ir Dievo numylėtinis.
Balčiausiasis bokštas. Šis titulas kildinamas iš Giesmių giesmės knygos: „Tavo kaklas tarsi dramblio kaulo bokštas“ (Gg 7,5). Tai išreiškia Marijos kilmingą skaistumą. Moderniais laikais šis simbolis dar išreiškia intelektualumą.
Aukso namai. Šis titulas reiškia vertingus namus, kuriuos Dievas pašventino savo Sūnui apsigyventi. Tai galėtų būti ir nuoroda į Tabernakulį, kuriame laikomas Švč. Sakramentas, arba į Marijos ypatingą vietą Eucharistijos šventime.
Sandoros skrynia. Šis titulas išreiškia Dievo artumo garantiją ir sandorą su savo žmonėmis. Marija, kaip sandoros skrynia, turi savyje ne Aarono žaliuojančią lazdą, bet Jėsės šaknies ūglį Jėzų; ne dykumos maną, bet dangiškąją Duoną; ją dengia ne cherubinai, bet pati Dievo Dvasia.
Dangaus vartai. Šis titulas išreiškia tai, jog Marija tapo vartais, per kuriuos Dievas atėjo į šį pasaulį, taip pat Marija savo paklusnumu nuėjo kelią, kuris veda į amžinybę, ir šį kelią parodė žmonėms.
Aušros žvaigždė. Šis titulas išreiškia Marijos tyrumą ir išrinktumą, jis spindi tamsoje savo dorybėmis.
Keturi kreipiniai į Mariją kaip pagalbininkę varguose.
Kaip Ieva buvo vargų tarpininkė, taip Marija pagalbos tarpininkė.
Ligonių sveikata. Marija yra toji, kuri užjaučia varginamuosius ligoje, nes pati praėjo kančių kelią. Per ją ir su ja galima prašyti sveikatos dieviškąjį Gydytoją kitiems ir sau.
Nusidėjėlių gynėja. Marija būdama be nuodėmės, šia savo malone lieka arti nusidėjėlių ir padeda išbristi iš nuodėmių.
Nuliūdusiųjų paguoda. Marija, būdama pilna Šventosios Dvasios, nes patiko Dievui, yra žmonių bendrystėje ir meldžia, kad ir šie būtų pripildyti Džiaugsmo Dvasios. Marijos žodžiai teikia paguodą: „[Elžbieta sušuko] Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose“ (Lk 1,44).
Krikščionių pagalba. Popiežius Pijus V oficialiai įvedė šį titulą kaip padėką už krikščionių pergalę prieš turkus prie Lepanto (1571), nors neoficialiai šis titulas buvo ir anksčiau minimas.
Aštuoni kreipiniai į Mariją kaip dangaus gyventojų Karalienę.
Marijos karališka garbė neprilygsta Išganytojo karališkajai garbei, tačiau Marija yra geriausia Išganytojo padėjėja ir mokinė.
Karalienė angelų. Marijos garbė yra prakilnesnė nei visų angelų garbė danguje.
Karalienė patriarchų. Marijos ištikimybė Dievui yra didesnė nei patriarchų.
Karalienė pranašų. Marijos viltis didesnė nei pranašų. Marija nepabūgo net savo Sūnaus kryžiaus kančios akivaizdoje pasikliauti Dievu ir viltis prisikėlimu.
Karalienė apaštalų. Marijos tikėjimas yra tvirtesnis nei apaštalų.
Karalienė kankinių. Marijos tvirtumas ir ryžtas varguose yra stipresni nei visų kankinių.
Karalienė išpažinėjų. Marijos dorybių siekimas yra karštesnis nei visų išpažintojų.
Karalienė mergelių. Marijos skaistumas tyresnis nei visų mergelių.
Karalienė visų šventųjų. Marija yra šventesnė nei visi šventieji. Marija – Tėvo dukra ir Šventosios Dvasios šventovė gausiau apdovanota malonėmis nei bet kuris žemės ir dangaus kūrinys, todėl ji gali visiems padėti eiti Dievo dovanojamu šventumo keliu.
Penki kreipiniai į Mariją kaip Karalienę dėl jos asmeninių savybių
Karalienė be gimtosios nuodėmės pradėtoji. 1854 metais popiežius Pijus IX iškilmingai paskelbė, jog Marija nuo pat jos (ne Kristaus) pradėjimo ypatinga Dievo malone dėl Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės.
Karalienė į dangų paimtoji. 1950 metais popiežius Pijus XII iškilmingai paskelbė, jog Marija savo gyvenimo pabaigoje su siela ir kūnu buvo paimta į amžiną Dievo garbę.
Karalienė šventojo rožinio. Popiežius Leonas XIII 1883 metais įtraukė šį titulą į Marijos litaniją, dėkodamas Dievui už tai, kad krikščionys Marijos užtarimu sulaukė tiek daug malonių, melsdamiesi rožinio malda.
Karalienė šeimos. Marija yra šeimos motina ir auklėtoja. Marijos ir Juozapo šeimoje gimė ir augo Jėzus. Ji priima visas šeimas į savo šeimą ir saugoja jas, ji yra visoms šeimoms artima ir pavyzdys. Popiežius Jonas Paulius II įtraukė šį titulą į Marijos litaniją.
Karalienė taikos. 1917 metais popiežius Benediktas XV, kuris dėjo visas pastangas sustabdyti karą, įtraukė šį titulą į Marijos litaniją ir paragino nuolat prašyti taikos iš šios Karalienės. Tikroji taika ir ramybė prasideda žmogaus širdyje, kai šis atsigręžia į Dievą. Tam padeda Marija.
Kun. M. Malinauskas SJ
teksto šaltinis – www.vievioparapija.eu
