Meilės diena kitaip

Meilės diena kitaip

Kai Palangoje šurmuliavo Stintų šventė, gražią vasario 14 – osios popietę, Palangos šeimos centras pakvietė miestiečius ir mūsų kurorto svečius į renginį „Meilės diena kitaip”, vykusį miesto viešosios bibliotekos salėje.

Šeimos centro savanorė Emilija Aleknavičienė pristatė šventės svečius – filmų režisierę ir skaitovę Dalią Kanclerytę bei saksofonininką Sigitą Stalmoką, kuris yra ne vieno jos filmo muzikos autorius. Pristatymo metu buvo pasidžiaugta gražiu šio dueto bendradarbiavimu, nes per dešimtį metų Dalia pastatė vienuoliką filmų, o Sigitas trims jų sukūrė muziką.

,,Kiekvieno žmogaus širdis ilgisi artimo meilės. Trokšta atverti širdis tikrosioms vertybėms, nes tai paliudija gausus susirinkusiųjų būrys”, – nuoširdžiai pradėjo susitikimą skaitovė.

Nuskambėjus pirmiems saksofono akordams, Dalia pradėjo deklamuoti Šv. Rašto knygos Giesmių giesmė ištraukas apie gražiausią pasaulyję jausmą – tikrąją ir amžinąją meilę.

Šventės pabaigoje Dalia dar padeklamavo ir poeto Justino Marcinkevičiaus eiles ,,Nesumindžiokim širdies”. Jos tapo tarsi padėka palangiškių publikai, nes Dalia Palangos žmonėms puoselėja ypatingus sentimentus, kuriais labai nuoširdžiai pasidalino.

 

 

 

Kas yra gavėnia?

Kas yra gavėnia?

Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų dieną ir baigiasi Didžiojo Ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžioje. Kiekvienas sekmadienis yra skirtas Kristaus prisikėlimui švęsti, todėl jis nėra atgailos ar pasninko laikas. Dėl šios priežasties, siekiant išsaugoti keturiasdešimties dienų laikotarpį, gavėnios pradžia buvo atkelta į Pelenų dieną, trečiadienį prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį.
Nuo pat ankstyvosios krikščionybės laikų gavėnios metu katechumenai ruošdavosi krikšto sakramentui, kurį jie priimdavo Velyknakčio vigilijos metu. 

Kokia gavėnios prasmė?

Gavėnia – tai tarsi visuotinės Bažnyčios rekolekcijos, susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį, peržvelgti savo krikščionišką gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis Kristaus prisikėlimo įvykiui.
Gavėnios metu tikintieji raginami pasninkauti, ypač Pelenų dieną ir kiekvieną gavėnios penktadienį, taip pat susilaikyti nuo pasilinksminimų ir, platesniu požiūriu, nuo viso, kas žeidžia ar iškreipia žmogaus santykį su Dievu ir su artimu. Gavėnios atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas traukia į nuodėmę ir skatinti tai, kas veda į gėrį. Todėl gavėnia – tai puikus metas susimąstyti apie savo santykį su Dievu. Kur aš esu Dievo atžvilgiu, kur Dievas man yra? Ar iš tiesų gyvenu Kristaus pasiūlytos Gerosios Naujienos dvasia ir patarimais? Gavėnios metu Bažnyčia ragina tikinčiuosius dalyvauti susitaikinimo pamaldose ir atlikti išpažintį. Gavėnios kelyje padeda ir kelios minutės stabtelėjimo bei Šv. Rašto skaitymo ir meditavimo.

Gavėnią žymi paties Jėzaus žodžiai:

„Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat!

Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“(Mk 1, 15) 

Ką reiškia žodis gavėnia?

Lietuviškas žodis gavėnia greičiausiai kilo iš kaimynų slavų žodžio gavienne (гaвeннe), kurio veiksmažodinė forma gavėti (гaвeць) reiškia susilaikyti nuo mėsiškų valgių, pasninkauti.
Lotyniškasis gavėnios vardas Quadragesima (pažodžiui keturiasdešimtoji) arba Tempus quadragesimæ tiesiogiai išreiškia keturiasdešimties dienų laikotarpį prieš Velykas. Iš čia, pavyzdžiui, kilo prancūziškas pavadinimas Carême ar itališkas Quaresima.
Tą pačią reikšmę turi ir dabartinės graikų kalbos žodis megale tessarakoste, pažodžiui didysis keturiasdešimtdienis. Tačiau pirmiausia istorijoje sutinkamas kitas graikiškas gavėnios pavadinimas metanoia, kuris galbūt taikliausiai išreiškia viso minimo laikotarpio esmę ir teologinę prasmę. Metainoia – tai atgaila, gyvenimo permąstymas ir vidinis pasikeitimas. Kitaip tariant, tai – atsivertimas, atsigręžimas, fizinis ir dvasinis visos žmogaus egzistencijos atgręžimas į Dievą. Šiandien metanoia sąvoka vartojama susitaikinimo sakramentui. 

Koks yra biblinis gavėnios pagrindas?

Gavėnios laikotarpio ištakų reikia ieškoti Šv. Rašte. Tvanas truko keturiasdešimt dienų ir naktų (Pr 7,4). Mozė keturiasdešimt dienų ir naktų išbuvo užlipęs ant Sinajaus kalno (Iš 24,18). Pranašas Elijas keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų ėjo iki pat Dievo kalno Horebo (1Kar 19,8). Pažadėtosios žemės žvalgymas užtruko keturiasdešimt dienų (Sk 14,34). Jėzus pasninkaudamas praleido keturiasdešimt dienų ir naktų dykumoje, kur buvo gundomas (Mt 4,2). Taip pat skaičius keturi ar keturiasdešimt Šv. Rašte turi savitą prasmę. Skaičius keturi žymi geografinio horizonto visumą: keturi vėjai (Iz 11,12; Ez 37,9), keturios rojaus upės (Pr 2,10). Skaičius keturiasdešimt dažniausiai išreiškia vienos žmonių kartos amžių: keturiasdešimt metų išrinktoji tauta klajojo dykumoje (Sk 14,34), keturiasdešimt Dovydo karaliavimo metų (2Sam 5,4).
Biblinės paralelės primena apie laukimo, o kartu išbandymų ir kovos metą. Pažadėtoji žemė, Dievo karalystė yra čia pat, visai šalia, tačiau reikia pastangų norint į ją įžengti.

Br. Saulius Rumšas OP
Gaveniamieste.lt

 

Tikybos mokytojų rekolekcijos

Tikybos mokytojų rekolekcijos

Sausio 23-25 dienomis mūsų parapijos tikybos mokytojos Eglė Paulikienė, Lina Narbutienė, Monika Afanasjevienė ir Birutė Aleknienė dalyvavo kun. misionieriaus H. Šulco jaunimo sodyboje (Kretingos raj. Kėkštų km.) vykusiose KAIROS rekolekcijose. Už galimybę sudalyvauti šiose trijų dienų rekolekcijose mokytojos dėkoja mūsų parapijos klebonui kun. Dr. M.Venskui.

KAIROS, Naujajame Testamente randamas graikų kalbos žodis, reiškia “Dievo tikslui paskirtas laikas” (trumpiau – “Dievo laikas”). Tai yra galimybė pamąstyti apie save, savo santykius su kitais ir pačiu Dievu.

KAIROS – tai intensyvių rekolekcijų programa. Trys dienos ir vakarai pilni pokalbių ir užsiėmimų, kurie padeda sukurti bendruomeniškumo pojūtį, paremtą atvirumu ir pasitikėjimu. Kiekvienai rekolekcijų dienai numatyta vis kita tema: Kas aš esu? Kas man yra Kristus? Kokia yra Kristaus Evangelija? Koks mano atsakas į Gerąją Naujieną? Kiekvieną temą pagilina dalyvių bei rekolekcijų vadovų diskusijos ir seminarai. Kasdien švenčiama Eucharistija, skiriamas laikas Susitaikinimo sakramentui.

KAIROS rekolekcijos išaugo iš “Krikščionių prabudimo” programos, kurią 1965m. sukūrė grupė kunigų, vienuolių ir pasauliečių Bruklino vyskupijoje. Ši programa sparčiai populiarėjo ir plėtėsi, 1968 metais pasiekdama 12 valstijų. Ji buvo adaptuojama ir vystoma II Vatikano susirinkimo dvasioje. 1979m. programai suteiktas KAIROS pavadinimas. Pagrindinė KAIROS idėja – išlaikyti rekolekcijų dvasią kasdieniame gyvenime, įgyvendinti rekolekcijų patirtį savo aplinkoje. Kaip sakė šv. Ignacas: “Meilė labiau parodoma darbais, o ne žodžiais.” 

Tikybos mokytoja Lina Narbutienė

 

Popiežius Pranciškus priėmė Lietuvos vyskupus

Lietuvos vyskupai pradėjo vizitą Ad limina. Pirmadienio rytą Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Juozas Bačkis ir visų Lietuvos vyskupijų ordinarai ir augziliarai koncelebravo Mišias prie apaštalo šv. Petro kapo, Vatikano bazilikos kriptoje.
Pagrindinis vizito momentas buvo pirmadienį priešpiet įvykęs susitikimas su Šventuoju Tėvu. Spontaniškas bendravimas truko maždaug valandą. Audiencijos metu popiežius Pranciškus įteikė Lietuvos vyskupams šiai progai parengtos savo kalbos tekstą. 

Popiežiaus Pranciškaus kalbos vertimas

Brangieji Broliai Vyskupai,
Priimu jus su džiaugsmu, jūsų vizito Ad limina Apostolorum proga; sveikinu jus kiekvieną ir vietines Bažnyčias, kurias Viešpats patikėjo jūsų tėviškam vadovavimui.
Atvykote į Romą su savo jaunatve, bet ir su savo herojiškumu. Iš tiesų, tarp jūsų yra keletas jaunų brolių, bet visų pirma Vyskupai, išgyvenę liūdną persekiojimų laikotarpį. Ačiū jums už Jėzaus Kristaus liudijimą ir už tarnystę šventajai Dievo tautai!

Lietuva visada turėjo Ganytojų, artimų savo kaimenei, solidarių su ja. Tautos istorijoje jie rūpestingai lydėjo savo žmones ne tik tikėjimo kelyje ar padėjo spręsti materialinius sunkumus, bet taip pat prisidėjo prie pilietinio ir kultūrinio visuomenės ugdymo; visuomenės, kurios istorinį ir tapatybinį substratą sudaro Evangelijos jėga ir meilė Švenčiausiajai Dievo Motinai. Jūs esate šios istorijos, šio ganytojiškos meilės palikimo paveldėtojai ir tai patvirtinate energingu veikimu, jus gaivinančia vienybe ir ištverme siekiant tikslų, kuriuos Dvasia jums nurodo.

Brangieji broliai, man pažįstamos jūsų apaštališkosios pastangos. Jei Bažnyčią jūsų Šalyje ilgą laiką persekiojo žmogaus orumui ir laisvei priešiškos ideologijos, tai šiandien turite stoti naujų pavojų akistaton, tokių kaip sekuliarizmas ir reliatyvizmas. Dėl to, nepavargstamai skelbiant Evangeliją ir krikščioniškąsias vertybes, negalima užmiršti ir konstruktyvaus dialogo su visais, taip pat su tais, kurie nepriklauso Bažnyčiai ar yra nutolę nuo religinės patirties. Rūpinkitės, kad krikščioniškosios bendruomenės visada būtų svetingos, atviros konstruktyviai diskusijai, kad jos būtų stimulas visai visuomenei siekti bendro gėrio.

Žinau apie jūsų nuolatines pastangas ir rūpinimąsi kunigais, kuriuos Dievas jums davė. Neužmiškite, jog visų pirma reikia melstis, kad Dievas pašauktų dosnių kunigų, sugebančių aukotis ir pasišvęsti. Taip pat ir įsitikinusių pasauliečių, kurie sugebėtų imtis atsakomybės bažnytinėje bendruomenėje ir įnešti svarbų indėlį į pilietinę visuomenę, Viešpats jums duos, jei to melsite ir jei sugebėsite drąsinti, kad su savo brandaus tikėjimo jėga jie būtų aktyvūs pilietinio, kultūrinio, politinio ir socialinio veikimo sferose.

Kaip žinote, dabartiniu metu Bažnyčia ypatingai apmąsto šeimą, jos grožį, vertingumą ir iššūkius, su kuriais ji susiduria mūsų laikais. Drąsinu ir jus, kaip Ganytojus, savo indėliu prisidėti prie šių apmąstymų, o visų pirma rūpintis šeimų sielovada, kad sutuoktiniai jaustų krikščionių bendruomenės artumą ir būtų jiems padedama nesekti šiuo pasauliu, bet nuolat atsinaujinti pagal Evangelijos dvasią (plg. Rom 12,2). Ir jūsų Šaliai, tapusiai pilnateise Europos Sąjungos nare, kelia grėsmę ideologijos, kurios norėtų įskiepyti šeimą destabilizuojančius elementus, kylančius iš neteisingai suprantamos asmens laisvės. Šimtametės lietuvių tradicijos padės jums protingai ir su tikėjimu atsiliepti į tuos iššūkius.

Norėčiau jus paraginti ypatingą dėmesį skirti pašaukimams į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Bažnyčia Lietuvoje niekada tenepavargsta be paliovos melstis už pašaukimus! Taip pat prašau jus rūpintis derama, pradine ir nuolatine, kunigų, vienuolių, seminaristų formacija, ypatingą dėmesį skiriant dvasiniam gyvenimui ir dorovei, taipogi ugdyti evangelinį neturtą ir mokyti materialines vertybes tvarkyti pagal Bažnyčios socialinės doktrinos principus. Mylėkite savo kunigus, būkite pasiekiami kai jie jūsų ieško, nelaukite kol jie jūsų ieškos, nepalikite jų vienų sunkumuose. Stropiai rūpinkitės ir katechetais, savuoju liudijimu perduokite jiems evangelizavimo džiaugsmą.

Galiausiai prašau jus rūpintis vargšais. Taip pat ir Lietuvoje, nepaisant dabartinės ekonominės pažangos, yra daug žmonių, kuriems reikia padėti, neturinčių darbo, sergančių, apleistų. Būkite jiems artimi. Neužmirškite ir tų, ypač jaunimo, kurie dėl įvairių priežasčių išvyksta iš Šalies ir naujų kelių ieško užsienyje. Didėjantis jų skaičius ir jų poreikiai reikalauja Vyskupų Konferencijos dėmesio ir sielovadinės globos, kad jie išsaugotų tikėjimą ir lietuvių religines tradicijas.

Brangieji Broliai, ačiū jums už vizitą. Parvežkite mano sveikinimus savo vietinėms Bažnyčioms ir visiems tautiečiams. Mergelė Marija, jūsų Šalyje ypatingai garbinama Vilniaus „Aušros Vartuose“, Šiluvoje ir daugelyje kitų vietų, teužtaria Bažnyčią Lietuvoje: teapgaubia savo apsiaustu kunigus, vienuolius, vienuoles, ir visus tikinčiuosius, teišmeldžia visai bendruomenei Viešpaties malonių pilnatvę. Aš jus atsimenu savo maldose ir jus prašau melstis už mane, iš širdies suteikdamas jums Apaštališkąjį Palaiminimą. 

Vatikanas, 2015 vasario 2
Kristaus paaukojimo šventė