Altoriaus konsekravimo iškilmė (06.21)

Altoriaus konsekravimo iškilmė (06.21)

Pavasarį pradėtus presbiterijos (bažnyčios vieta kur randasi centrinis altorius prie kurio aukojamos Šv. Mišios) darbus užbaigėme Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės išvakarių Šv. Mišiomis, kurių metu buvo konsekruotas naujas mūsų bažnyčios altorius. Altoriaus kosekracijos iškilmėms vadovavo Telšių Vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ.  

Bažnyčios altorius — tai vieta, ant kurios aukojama Šv. Mišių auka. Altorius primena Kristų, kuris už visus žmones pasiaukojo ant kryžiaus. Kunigas ar vyskupas, aukodamas Šv. Mišias vos tik priėjęs prie altoriaus jį pagarbiai pabučiuoja, o per iškilmingas apeigas ir smilko, apeidamas aplinkui. Šv. Mišių pabaigoje, palaiminęs susirinkusius, vyskupas ar kunigas visada altorių pabučiuoja, taip išreiškia pagarbą Jėzui Kristui ir bendrystę su visais kankiniais ir šventaisiais.

Marmuro mensoje (viršutinėje altoriaus dalyje) paruoštoje vietoje Vyskupas įdėjo kankinio Šv. Adalberto Vaitiekaus relikvijas, kurios simbolizuoja mūsų, žemėje dar keliaujančios Bažnyčios, vienybę su tais, kurie jau Danguje regi ir garbina Viešpatį. Jaudinantis ir šventovei svarbus momentas — altoriaus konsekracija. Vyskupas kryžiaus ženklu tepa katedroje Didįjį Ketvirtadienį pašventintu Šv. Krizmos aliejumi altoriaus mensą ir palydi specialia malda:

Palaimintasis Dieve, Tu esi didis ir gailestingas. Dėl žmonijos išganymo maloniai priėmei savo Sūnaus auką, kuri buvo aukojama ant kryžiaus altoriaus. Su tėviška meile suburk savo tautą prie Tavo Sūnaus stalo, kad atšvęstų Kristaus aukos prisiminimą.

Pažvelk, Viešpatie, į šį altorių, paruoštą švęsti Tavo paslaptis. Tebūnie jis mūsų garbinimo ir padėkos Dievui centras. Tebūnie aukuras, ant kurio sakramentų pavidalu aukojame Tavo Sūnaus auką. Tebūnie stalas, ant kurio laužome gyvenimo Duoną ir geriame vienybės Taurę. Tebūnie šaltinis, iš kurio trykšta amžinasis išganymo vanduo.

Duok mums, Tavo tikintiesiems, vienybėje su Kristumi, gyvuoju Akmeniu, išaugti gyvomis Dievo šventovėmis, kad galėtume ant mūsų širdies altoriaus Tavo garbei aukoti mūsų gyvenimo auką. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

                                                                                                        AMEN.

© Vitalijaus Janušonio nuotraukos

 

Archeologiniai tyrimai

Archeologiniai tyrimai

Parapijos namų kieme vyko archeologiniai kasinėjimai. Archeologiniai tyrimai jau baigti. Apie radinius ir patį darbų procesą galima susipažinti nuotraukų galerijoje ir archeologų ataskaitoje.

Susipažinti daugiau…

 

Fotonuotraukų autoriai: archeologai B. Dakanis ir S. Aleksandravičius (tyrimų vadovas)

 

Alexander Ramm koncertas

Šiandien Palangos parapijos tikintieji ir miesto svečiai turėjo unikalią galimybę pasiklausyti violončelės virtuozo Alexander Ramm atliekamų sakralinės muzikos kurinių. Šitokie, sakralinės muzikos koncertai, rodo nuostabų menininkų jautrumą ir troškimą Dievo duotu talentu dalintis ir su kitais žmonėmis. Už šią Alexander Ramm dovaną Palangos miesto bendruomenei po koncerto ir dėkojo atlikėjui kun. Sigitas Žilys ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus su žmona Vilma. Alexander Ramm padėkojo klausytojams už šiltą ir draugišką priėmimą ir pasidalino savo mintimis apie ateities koncertus mūsų bažnyčioje.

© Vitalijaus Janušonio nuotraukos

 

I Komunijos šventė

Birželio mėn. 7 ir 8 dienomis Palangos parapijos vaikai priėmė Pirmąją Šventąją Komuniją. Šeštadienio vakaro Šv. Mišių aukoje giedojo Kauno Karmelitų bažnyčios mišrus jaunimo choras „SongDeo“, kurie kiekvienais metais birželio mėn. lankosi Palangoje su nuostabia maldos ir giesmės dovana palangiškiams ir miesto svečiams. Mūsų visų nuoširdi padėka jiems. 

Vaikai nuo rudens lankė parapijinę katechezę, dalyvaudavo sekmadienio Šv. Mišių aukoje. Prieš Pirmosios Komunijos šventę, vaikai pirmą kartą priėmė ir Atgailos Sakramentą, kurio metų buvo paliesti begalinio Dievo gailestingumo, atlaidumo ir meilės, apie kurią mokėsi ir stengėsi pažinti Ją visus metus.

Pirmos Šventos Komunijos šventė vyko dvi dienas, nes dėl gausaus, norinčių priimti Jėzų, skaičiaus, vaikai buvo suskirstyti i dvi grupes. Šeštadienio vakarą Šv. Mišių aukai vadovavo Klebonas kun. Marius, o sekmadienio Šv. Mišių aukai vadovavo kun. Sigitas. Vaikai buvo iškilmingai sutikti bažnyčios šventoriuje, o besiartinančius prie altoriaus, juo sveikino visi parapijiečiai ir svečiai dalyvaujantys Šv. Mišių aukoje. 

Po Šv. Mišių aukos vaikai padėkojo tėveliams, katechetams ir visiems parapijiečiams už gražų tikėjimo pavyzdį ir bendrą maldą per visus parapijinės katechezės metus. Šią ypatingai svarbią vaikams gyvenimo dieną, tėveliai savo vaikus palaimino melsdami ir prašydami kad Dievas laimintų ir globotų, o angelai sargai saugotų nuo visokio blogio. 

Dėkojame tėveliams ir visiems tikintiesiems už nuostabią bendra maldą ir tą nuoširdų bendradarbiavimą per visus metus ruošiant vaikus šiai svarbiai šventei.

Primename tėveliams, kad mėn. bėgyje parapija paruoš DVD su šventės nuotraukomis, kurias norėsime padovanoti vaikams. Kada nuotraukos bus paruoštos informuosime parapijos tinklapyje ir parapijos facebook paskyroje.

Keletas šventinių akimirkų:

© Vitalijaus Janušonio nuotraukos

 

Archeologiniai tyrimai parapijos sklype

Palangos parapija ruošiasi parapijos namų atnaujinimui, kad visos erdvės būtų pritaikytos parapijos ir miesto bendruomenių reikmėms. Pasiruošimo darbai artėja prie pabaigos, po kurių, tikimės, pradėti konkrečius renovacijos darbus. Apie parapijos namų projektą, jo vertė ir darbų planą informuosime ateityje. Šiomis dienomis mūsų parapijos sklype prasidėjo archeologinių tyrimų kasinėjimo darbai. Iš Vilniaus atvyko grupė archeologų, kuriems vadovauja dr. Manvydas Vitkūnas.

Toliau pateikiame keletą pastraipų apie archeologinių darbų, vykdomų parapijos sklype, projektą. 

Istorinės žinios

Palangos senasis miestas pradėjo formuotis XVI a. ties dabartinės Vytauto gatvės ir Rąžės upelio sankirta. XV – XVII a. Palanga buvo vienas svarbiausių Lietuvos uostų. XVI – XVII a. Palanga – seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529 – 1562 m. nurodytas LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta Palangos bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. 1701 m. Švedijos kariuomenė nusiaubė Palangą ir sugriovė uostą. XVIII a. Palanga minima kaip kurortas. 1791 (ar 1792) m. Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 

Ankstesnių tyrimų apžvalga

Sklype Vytauto g. 88 archeologiniai tyrimai vykdyti 1982 m. Žvalgomųjų tyrimų (vad. J. Genys) metu ištirtas 46 m² plotas. Šurfai tirti pietinėje, rytinėje ir šiaurės vakarinėje sklypo dalyje. Pietinėje ir rytinėje sklypo dalyse tirtuose šurfuose archeologiškai vertingas sluoksnis neaptiktas – fiksuoti piltiniai sluoksniai, šurfe Nr. 7 rastos pavienės XVII – XVIII a. šukės. Šiaurės vakarinėje sklypo dalyje tirtuose šurfuose 1 m gylyje fiksuotas XVIII a. kultūrinio sluoksnio horizontas, 1,3 – 1,5 m gylyje fiksuotas intensyvus XVII a. kultūrinio sluoksnio horizontas.

Sklypo Vytauto g. 88A artimoje aplinkoje (iki 250 m atstumu) vykdyta ir daugiau archeologinių tyrimų. Įvairiose Vytauto gatvės vietose archeologinius žvalgymus 2001 m. atliko V. Žulkus. Archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio nerasta. 2004 m. dujotiekio tiesimo trasą Vytauto g. žvalgė R. Jarockis.  Aptikta XIX-XX a. radinių.

Sklype Kretingos g. 11 (apie 170 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) 2006 m. ištirtas (vad. G. Piličiauskas) 12 m² plotas, rasta XX a. radinių. J. Piktuižio g. 8 (apie 150 m į rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) A. Bliujienė 2008 m. ištyrė 12 m² plotą, kultūrinio sluoksnio neaptiko. 2008 m. M. Valančiaus g. 1 (apie 170 m į šiaurės vakarus nuo sklypo Vytauto g. 88A) archeologinius žvalgymus atliko M. Brazauskas. Fiksuoti supiltiniai sluoksniai. 2012 m. šiame sklype E. Derkintis žvalgė 24 m. ilgio trasą, aptiko XIX-XX a. kultūrinį sluoksnį.

2010 m. Vytauto g. 51 (apie 130 m į šiaurės vakarus nuo sklypo Vytauto g. 88A) ir Vytauto g. 98 (apie 250 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) archeologinius žvalgymus atliko R. Kraniauskas. Fiksuoti XX a. sluoksniai. 2011 m. M. Mockus Senojo Turgaus g. 6 (apie 240 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) žvalgė 12 m² plotą, kultūrinio sluoksnio ir pavienių radinių neaptiko. 2012 m. M. Urbonaitė Senojo Turgaus g. 13 (apie 200 m į šiaurės rytus nuo sklypo Vytauto g. 88A) žvalgė 8 m² plotą, fiksavo XVIII a. archeologinį sluoksnį.

Kairiajame Rąžės upės krante, Vytauto g. 80 ir 80A (apie 200 m į pietus hot offers at casinobonuses.io = – pietvakarius nuo sklypo Vytauto g. 88A) R. Jarockis 2009 m. ištyrė 12 m² (3 šurfus), fiksavo XIX-XX a. datuojamą sluoksnį ir rado pastato pamatų liekanas, o R. Kraniauskas 2010 m. šioje teritorijoje taip pat aptiko XIX-XX a. sluoksnį.

Tyrimų tikslai:

1) nustatyti, ar planuojamų žemės judinimo darbų vietoje yra susidaręs archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis; 2) nustatyti kultūrinio sluoksnio intensyvumą, datavimą, surinkti archeologinius radinius; 3) remiantis tyrimų informacija, parengti paveldosauginę pažymą. 

Tyrimų planas

Atsižvelgiant į tai, kad centrinėje sklypo dalyje anksčiau archeologiniai tyrimai nevykdyti, o pietinėje ir rytinėje sklypo dalyse 1982 m. ištirti tik trys šurfai, kuriuose archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis neaptiktas, prieš darbų pradžią būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir įsitikinti, ar šiose vietose nėra išlikusio archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio. Šiaurinėje ir vakarinėje sklypo dalyse, kur suprojektuoti apšvietimo tinklai, būtina įsitikinti, ar suprojektuotų žemės judinimo darbų metu nebūtų pažeistas čia tikėtinai išlikęs 1982 m. fiksuotas XVII-XVIII a. sluoksnis.

Planuojama ištirti dvylika 1×2 m dydžio šurfų (iš viso – 24 m²). Priklausomai nuo aplinkybių (anksčiau nutiestų inžinerinių tinklų, sklypų ribų, aptiktų paveldo objektų) šurfų dydis gali būti nežymiai koreguojamas. Šurfus planuojama tirti iki įžemio. Ne mažiau kaip keturiuose šurfuose būtų papildomai atliekami tyrimai, naudojant geologinį grąžtą.

Aptikus archeologinį sluoksnį, būtų sprendžiama klausimas dėl suprojektuotų trasų gylio tikslinimo (tiesiant trasas virš archeologinio sluoksnio, jo nepažeidžiant, arba tiesiant giliau, nei yra archeologinis sluoksnis, naudojant uždaro gruntų gręžimo technologiją ir ištiriant arba žvalgant gręžimo technologinių duobių kasimo vietas). Nesant galimybės išvengti archeologinio sluoksnio ardymo, būtų sprendžiamas klausimas dėl detaliųjų archeologinių tyrimų atlikimo suprojektuotų trasų kasimo vietose ir teikiamas atitinkamas archeologinių tyrimų projekto papildymas.

[fancygallery id=”2″ album=”3″]
© Vitalijaus Janušonio nuotraukos